Tytuvėnų bernardinų vienuolynas
Tytuvėnų bernardinų vienuolynas įkurtas XVII a. pradžioje. Vienas žymiausių baroko paminklų Lietuvoje. Į architektūrinį ansamblį taip pat įeina Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūrai ir ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai.
Vienuolyno gyvenamasis namas baigtas statyti apie 1633 m. Pasagos formos, pietine siena jungiasi su bažnyčia. Tarp pastatų yra vidinis kiemelis (kluatras), kuriame vyksta literatūros ir muzikos vakarai.
Istorija
Manoma, kad pirmiausia pastatytas vienuolyno pastatas. Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 metus, tuometiniam Tytuvėnų savininkui A. Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Fundatorius norėjo nedidelio vienuolyno (12 vienuolių) ir bažnyčios, kur numatė savo šeimos mauzoliejų. Pirmieji ordino vienuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno ir Krokuvos vienuolynų. Jie kovojo su reformacija ir stengėsi atitraukti gyventojus nuo pagonybės. Jų veikla vykdyta ir lenkiškai, ir lietuviškai.
Po A. Valavičiaus mirties, 1618 m. statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus Valavičius, Jeronimas Valavičius ir Paulius Valavičius. Pasakojama, kad vieną naktį būsimasis statybų vadovas Tomas Kasparas su pameistriu pamatė ant kalnelio šviesulį, kurio neužgesino stiprus vėjas. Vienuoliai tai palaikę pranašišku ženklu ir stebuklu, todėl netrukus kertinis bažnyčios akmuo padėtas būtent ant kalvos.
Pirmajame aukšte gyveno vyriausiasis vienuolis, įrengtas valgomasis, didelė virtuvė (po ja – rūsys maistui laikyti). Antrajame aukšte buvo vienuolių celės, biblioteka, 2 svetainės. Prie pastato buvo dviaukštis svirnas ir vienaukštis namas samdiniams. Už svirno, link tvenkinio buvo vienuolių daržai, didelis sodas, mūriniai tvartai, arklidės, daržinės, paukštidės, medinė pirtis, malūnas. 1734 m. kapinėse prie vienuolyno pastatyta medinė Šv. Jurgio koplyčia, 1736 m. įsteigta mokykla bajorų vaikams. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pastatyta dar keletas ūkinių ir pagalbinių pastatų.
Po 1863 m. sukilimo generalgubernatorius M. Muravjovas įsakė vienuolyną ir bažnyčią uždaryti, bet Motiejus Valančius ir tikintieji išsikovojo, kad bažnyčia liktų išsaugota. Vienuoliai išsikėlė į vienintelį likusį vienuolyną Kretingoje, o vienuolynas atiteko stačiatikiams, bet XIX a. pabaigoje buvo nugriauta kai kurie pastatai, apleisti daržai ir sodas.
Sovietmečiu vienuolyno pastatuose buvo įsikūrusios rajono įstaigos, veikė žemės ūkio technikumas.
2012 m. sausio 26 d. bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo nuo gaisro[1].
Galerija
Freskos
Vienuolyno koridorius
Arkados
Koplyčios viduje
Šaltiniai
| ||||||