Užpaliai
- Kitos reikšmės – Užpaliai (reikšmės).
Užpaliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Užpalių bažnyčia nuo kelio | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Utenos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Užpalių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 630 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Užpaliai – miestelis Utenos rajono savivaldybės šiaurėje, 18 km į šiaurę nuo Utenos, abipus Šventosios upės. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos Aukštuolių, Centro, Užtiltės). Miestelis garsus linininkystės tradicijomis.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1898 m., šalia jos yra 1847 m. pastatyta mūrinė varpinė.
|
Vaizdas:Legenda pomnik.svg Šalia bažnyčios stovi Šv. Florijono paminklas, pastatytas po 1912 m. gaisro. |
Išlikę kai kurie Užpalių dvaro pastatų ansamblio (XIX a.) pastatai |
Vandens malūnas |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Užpalių gimnazija |
Užpalių biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-28033) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
„Dausuvos“ muziejus, Viktorijos Jovarienės važiuoklių ir pakinktų muziejus |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Gamtos paminklai – Krokulės šaltinis, Konglomerato atodanga. Stūkso du Užpalių akmenys su „dubeniu“. Apylinkėse stūkso Užpalių piliakalnis ir Šeimyniškių piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
SVĖDASAI – 14 km Auleliai – 8 km |
DUSETOS – 25 km UŽTILTĖ – 23 km Ilčiukai – 7 km |
||||||||||
|
Liepakalniai – 7 km Alaušai – 8 km | ||||||||||
VYŽUONOS – 9 km | UTENA – 18 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Užpaliai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Spėjama, kad iš pradžių Užpaliai galėjo būti kitur, maždaug už 3 kilometrų, prie Šeimyniškių piliakalnio. Čia stovėjo Užpalių pilis, buvusi lietuvių žemių šiaurės vakariniame pakraštyje. Teodoras Narbutas teigia, kad 1233 m. Užpaliuose vyko kautynės tarp Livonijos ordino ir kunigaikščio Rimgaudo, kurias laimėjo lietuviai. Pilies kalavijuočiai neužėmė, tačiau ji buvo sugriauta 1433 m., kai ordinas nuniokojo apylinkes vykstant Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovoms. Po to gyvenvietė pamažu persikėlė į dabartinę vietą.
Pirmąkart Užpaliai paminėti 1261 m. Mindaugo laikais Užaplių ir Utenos kunigaikščiu buvo Daumantas. Ldk Vytautas Didysis Užpaliams suteikė savivaldos teises.
Užpalių dvaras priklausė valstybiniams dvarams. 1529 m. minimas miestelis. Vėliau miestelį valdė didikas Astikas (pasirašęs Torūnės, Horodlės, Melno taikas), paskui – Sapiegos, Radvilos. 1522 m. minima Užpalių bažnyčia. 1792 m. pradžioje Užpaliai įkūrė savivaldą, vasario 25 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Tačiau po kelių mėnesių įsigalėjus reformų priešininkams, palaikomiems Rusijos, savivalda ir herbas panaikinti. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. Po 1863 m. sukilimo miestelis smarkiai nusiaubtas.
1912 m. Užpalius nusiaubė gaisras.
1998 m. patvirtintas naujasis Užpalių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1569 m. | Užpalių seniūnijos centras | ? |
1861–1915 m. | Užpalių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
1919–1950 m. | Utenos apskritis | |
1950–1959 m. | Užpalių apylinkės centras | Dusetų rajonas |
1959–1995 m. | Utenos rajonas | |
1995– | Užpalių seniūnijos centras | Utenos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas kilęs nuo žodžių junginio už palių (už pelkių, tyrulių). Kiti pasakoja, kad prie upės gyvenusius žmones dažnai užpuldavę.[7]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | |||||||
1885 m.*[4] | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 357 | 2 208 | 1 519 | 725 | 702 | 832 | ||
1983 m. | 1987 m. | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
781 | 799 | 826 | 877 | 758 | 630 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Užpaliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Ушполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 35 (69) : Усинский пограничный округ — Фенол. С.-Петербургъ, 1902., 133 psl. (rus.){{#subobject:Užpaliai (Ушполь, ESBE) |Straipsnis=Užpaliai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ушполь |Žodyno tomas=Т. 35 (69) |Žodyno puslapis= 133 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Ушполе. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 413 psl. (rus.)
- ↑ Užpaliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Užpaliai loadmap.net
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 114 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Užpaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 622 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 114 psl.
- Užpaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 396 psl.
- Užpaliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 603 psl.
- Užpaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 622 psl.
- Užpaliai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 110 psl.
- Uszpole (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 856 psl. (lenk.)
- Miestelio svetainė
- Utenos krašto enciklopedija
- Žemėlapiai
- Šv. Krokulės šaltinis
|