Užvenčio istorija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Užvenčio miestelis yra įsikūręs 27 km. į šiaurės vakarus nuo Kelmės, palei Ventos upę. Iš čia keliai veda į Kelmę, Kražius, Varnius, Luokę, Telšius, Tryškius, Kuršėnus, Šiaulius.

    Paslaptingos ir nepaprastai gražios Užvenčio apylinkės, puošiamos įstabių istorinių ir gamtos paminklų, vainikuojamos srauniosios Ventos.

    Pagrindinės datos

    • XIV a. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Užventis.
    • XV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Užventį valdyti pavedė Žemaičių seniūnui.
    • XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje prie dvaro ėmė augti Užvenčio miestelis.
    • 1498 m. Užvenčio dvarą valdė Mykolas Jegelavičius.
    XVI a.
    • 1527 m. LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis Užventį perėmė savo žinion ir pats ėmė skirti jo laikytojus.
    • 1527 m. istoriniuose šaltiniuose Užventis pradedamas minėti kaip valsčiaus centras.
    • 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymo duomenys liudija, kad Užvenčio valsčius buvo vienas mažiausių Žemaitijoje: jame tebuvo 13 bajorų, turėjusių prievolę duoti arklius karo reikmėms.
    • 1537 m. Užvenčio miestelis pradeda figūruoti istoriniuose šaltiniuose tokiu pavadinimu.
    • 1538 m. Užvenčio tėvūnu buvo Andrius B. Tujinlaitis.
    • 1551 m. Užvenčio valsčių valdė Kasparas Bilevičius.
    • 1587 m. Užvenčio valdytoju tapo Simonas Vainius, kuris organizavo katališkos bažnyčios statybą.
    • 1537, 16551600 m. istoriniuose šaltiniuose Užventis įvardyjamas miesteliu.
    • 1569 m. Užvenčio valsčiaus sudėtyje buvęs Užvenčio dvaras tapo kunigaikščio ekonomija, kurią valdė didikas Stanislovas Gorskis.
    • 1587 m. Užvenčio dvaro valdytoju tapo Simonas Vaina, po jo Matas Vaina, o kai šis mirė, jo žmona – Elzbieta Vainienė.
    • XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje Mato Vainos rūpesčiu Užventyje buvo pastatyta pirmoji medinė Šv. Marijos Magdalenos katalikų bažnyčia.
    XVII a.
    • 1609 m. buvo atnaujinta bažnyčia. Elzbieta Vainienė jai paskyrė beneficiją, kurią 1609 m. vasario 5 d. patvirtino karalius Zigmantas Vaza. Ši data laikoma oficialia bažnyčios pastatymo data.
    • 1609 m. Užventyje įsteigta pirmoji parapinė mokykla.
    • 16551660 m. Šiaurės karo metu Užventis priklausė švedams ir čia buvo jų įgulos kariuomenė.
    • 1667 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Užvenčio pavietas, jame buvo 11 bajorų dūmų.
    • 1691 m. Užventyje buvo 28 dūmai ir 18 tušti sklypai.
    XVIII a.
    • 1700 m. gruodžio 7 d. per Luokę į Užventį su savo armija atvyko Švedijos karalius Karolis XII.
    • 1701 m. vykstant karui su švedais, Užventis stipriai nukentėjo nuo gaisro. Į Užventį buvo užsukęs Švedijos karalius Karolis XII. Jis savo kareiviams leido plėšti ir sudeginti Kelmę ir Užventį. Liepsnose žuvo ir Užvenčio bažnyčia.
    • 1703 m. Užventis ėmė atsigauti. Tais metais buvo pastatyta nauja bažnyčia. Užventis tapo privilegijuotu miesteliu.
    • 1703 m. liepos 16 d. Lenkijos karalius Augustas II Užvenčiui suteikė privilegiją antradieniais rengti turgus.
    • 1737 m. Užventyje buvo 4 žydų dūmai (sodybos, kiemai) šalia 2 baudžiauninkų ir 9 atvykėlių dūmų.
    • 1738 m. Užventyje kilęs gaisras sunaikino didelę dalį miestelio.
    • 1746 m. lapkričio 3 d. karaliaus Augusto III privilegija Užvenčiui buvo suteikta teisė rengti du prekymečius per metus.
    • 1750 m. Užventyje gyvenusiems žydams buvo suteikta teisė čia pasistatyti maldos namus.
    • 1759 m. Užventyje pastatyta sinagoga. Miestelyje taip pat veikė vandens malūnas ir bravoras.
    • 1789 m. pagal Užvenčio seniūnijos inventoriaus aprašymą miestelyje gyveno 22 krikščionių ir 10 žydų šeimų.
    • 1795 m. Užventyje gyveno 146 žmonės.
    • 1797 m. Užventyje 300 gyventojų buvo žydai, kurie sudarė 35%.
    XIX a.
    • 1804 m. Užventyje veikusioje parapinėje pradžios mokykloje mokėsi 30 mokinių – 25 berniukai ir 5 mergaitės.
    • 1809 m. kilus gaisrui Užventyje sudegė žydų maldos namai, prieglauda ir 18 kiemų (gyvenamų pastatų).
    • 1820 m. Užvenčio žemės iš Gorskių atiteko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui-Liubeckiui. Pats kunigaikštis dvare negyveno, tačiau rūpinosi ne tik dvaru, bet ir miesteliu. Jam priklausė 2828 dešimtinės žemės, iš kurių 237 – miškas.
    • 1825 m. Užventyje P. Druckio-Lubeckio lėšomis vietoje senosios buvo perstatyta iki dabar stovinti Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia ir varpinė.
    • 1831 m. per sukilimą Užventis buvo užimtas sukilėlių. Užvenčio ir Kolainių miškuose veikė Juozapo Sirevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys.
    • 1833 m. Užventyje buvo 48 mediniai namai, 2 smuklės.
    • 1839 m. Užvenčio kapinėse parapijiečių rūpesčiu buvo pastatyta medinė koplyčia. Parapija priklausė Varnių dekanatui.
    • 1853 m. Užventyje veikė pradžios (parapinė) mokykla, kurią lankė 39 mokiniai.
    • Iki 1844 m. žydai jungėsi į Užvenčio kahalą. Tais metais suformuota Užvenčio žydų bendruomenė, kuri priklausė Tryškių žydų bendruomenei.
    • 1859 m. Užventyje veikė sinagoga, vandens malūnas, spirito varykla.
    • 18631864 m. sukilimo metu Užvenčio miškuose veikė didelė sukilėlių stovykla. Netoli Užvenčio vyko sukilėlių susirėmimai su karinėmis caro pajėgomis. Apylinkėse veikė Roberto Krasausko, Antano Mackevičiaus, Igno Leskausko bei Jono Stanevičiaus vadovaujami būriai, kurie dažnai lankė ir patį miestelį. Dvaro rūmų kambariuose buvo siuvami rūbai sukilėliams, buvo įrengtas jų štabas.
    • 1864 m. po sukilimo Užvenčio valsčius buvo panaikintas, o administracinės įstaigos iškeltos į Kolainius (Blagoveščenskas), priskiriant jį Šiaulių apskričiai. Uždaryta lietuviška parapinė mokykla.
    • 1876 m. Užventyje buvo įkurta rusiška pradinė mokykla. Vienuolyno žemėse buvo apgyvendinti rusai kolonistai, katalikų bažnyčia paversta cerkve, o Kolainiai pavadinti Blagoveščensku.
    • 1885 m. Užventyje gyveno 521 asmenys
    • 1887 m. duomenimis Užventyje veikė pacientų priėmimo kambarys, felčerio punktas, akušerė.
    • 1887 m. Užvenčio dvarą, kuriam priklausė 1539 dešimtinės dirbamos trečios rūšies žemės, 48 dešimtinės nedirbamos, 124 dešimtinės miško, vandens malūnas, trobesiai išsinuomojo Šatrijos Raganos tėvai – Stanislava ir Anupras Pečkauskai (iki to laiko gyvenę Labūnavoje), rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvai.
    • 1891 m. Pečkauskų šeimoje pradėjo dažnai lankytis Povilas Višinskis. Čia jis susipažino su savo mokinio seserimi Marija, pamilo ją ir daug kuo jai padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai.
    • 1892 m. Užventyje stovėjo 25 gyvenamieji namai, kuriuose buvo įsikūrę 236 gyventojai.
    • 1892-1893 m. Užventyje su savo šeima gyveno Žemaitijos rašytoja – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė – Žemaitė, kurią literatūriniam darbui taip pat paskatino Povilas Višinskis.
    • 1894 m. rudenį Užventyje užsimezgė Marijos Pečkauskaitės draugystė su ten dirbti atkeltu jaunu kunigu Kazimieru Bukontu.
    • 1897 m. Užventis turėjo apie 1 000 gyventojų.
    XX a.
    • 1902 m. Užventyje gyveno 1006 asmenys.
    • 19041906 m. Užvenčio apylinkių vaikus dvare mokė Sofija Pečkauskaitė (rašytojos Šatrijos Raganos sesuo). Čia mokėsi ir rašytojos Žemaitės sūnus Antanas Žymantas.
    • 1905 Užventyje kilo pasipriešinimas carinei valdžiai, kurio metu buvo išrinkti atstovai į Didįjį Vilniaus Seimą, tarp kurių buvo ir valsčiaus viršaitis. Valsčiaus centrą grąžintas į Užventį.
    • 1905 m. lapkričio 18 d. prasidėjus anticariniam judėjimui, Užventyje žmonės pareikalavo ruso mokytojo palikti mokyklą.
    • 1907 m. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu Užventyje įsteigtas „Vilniaus aušros“ draugijos skyrius, lietuviška mergaičių mokykla, skaitykla.
    • 1909 m. Užventyje pradėjo veikti paštas.
    • 1909 m. pavasarį Užvenčio dvaras tapo Jono Smilgevičiaus, vėliau tapusio Nepriklausomybės akto signataru, nuosavybe. Jame užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę.
    • 1913 m. įkurta Užvenčio Vartotojų draugija, Blaivybės draugijos skyrius ir arbatinė.
    • 19151918 m. Vokiečių okupacijos metais buvo atkurtas Užvenčio valsčius, kuris įėjo į Kuršėnų apskrities sudėtį.
    • 1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje iš 222 konferencijos narių buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba, į kurios sudėtį įėjo Užventiškis Jonas Smilgevičius.
    • 1918 m. vasario 16 d. tarp 20 Lietuvos Taryba narių Vilniuje pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą buvo 48 m. Užventiškis Jonas Smilgevičius.
    • 1918 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmieji Užvenčio valsčiaus komiteto rinkimai. Pirmininku išrinktas Stanislovas Jankauskas.
    • 1919 m. su bermontininkais kovojo Krizostomo Janušo vadovaujami Užvenčio partizanai.
    • 1919 m. Užventis tapo Telšių ir netrukus - Šiaulių apskrities valsčiaus centru.
    • 1919 - 1920 m. 27 Užvenčio valsčiaus savanoriai dalyvavo Nepriklausomybės kovose.
    • Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Užventis, nors dar buvo medinis, tapo vienu Žemaitijos centrų. Čia koncentravosi nemažai įvairių įstaigų: bažnyčia, sinagoga, taikos teismas, policijos nuovada, apskrities savivaldybės ligoninė, vietos valsčiaus savivaldybė, vaistinė, paštas, trys mokyklos (6 skyrių ), smulkaus kredito bankas, žemės ūkio kooperatyvas, girininkija, spirito varykla, malūnas, lentpjūvė, plytinė, dirbo veterinarijos specialistas, buvo ambulatorija, policijos nuovada, veikė Šaulių būrys, buvo tautininkų apylinkė, pavasarininkų skyrius bei skaitykla, jaunalietuviai, keliolika parduotuvių, amatų dirbtuvės, susibūrė choras.
    • 1920 m. Užventiškis Jonas Smilgevičius išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriame buvo finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.
    • 1923 m. Užventyje pagal 1-ojo sura6ymo duomenis gyveno 792 asmenys. Užvenčio valsčiuje, kurio plotas buvo 218 km., 1289 ūkių gyveno 6022 asmenys.
    • 1923 m. Užventyje buvo 173 žydai, veikė dvi sinagogos, kurios sudegė 1939 m. gaisro metu (padegimas). Kartu sudegė žydų parduotuvės ir gyvenamieji namai.
    • 1940 m. pradëjo veikti Užvenčio biblioteka.
    • Pirmosiomis Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo dienomis Užventyje įsikūrė Lietuvių aktyvistų fronto štabas, vadovaujamas buvusio Lietuvos kariuomenės leitenanto advokato Romualdo Kolokšo. Prie Mauškalnio įvyko partizanų ir besitraukiančio raudonarmiečių būrio mūšis, kurio metu nukentėjo abi kovojusios pusės.
    • Nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje Užventyje buvo atkurta valsčiaus savivaldybė, kurios viršaičiu tapo Vilius Prancūzevičius.
    • 1941 m. Užventyje gyveno apie 30 žydų šeimų. Apie 100 sušaudyta Pašilvės miške, kiti Žagarėje.
    • Užvenčio miestelio gydytojas Petras Girbudas, sužinojęs, kad ruošiasi žudyti žydus, prasiskverbė į jų stovyklą perspėti pasmerktųjų. Vėliau jis kartu su ūkininkais P. Klimu, V. Šleževičiumi, A. Songaila įvairiose vietose organizavo slėptuves, kuriose saugojo, šelpė ir gydė dešimtis nekaltų žmonių.
    • 1942 m. rugsėjo 27 d. mirė Užvenčio dvaro savininkas, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas Jonas Smilgevičius. Palaidotas Užvenčio kapinių koplyčios rūsyje, 1996 m. perlaidotas kapinėse šalia koplyčios.
    • 1944 m. gruodžio 9 d. Užventyje buvo įsteigta progimnazija. Jai vadovavo lietuvių kalbos mokytojas Jonas Vaišnys.
    • 19441953 m. partizaninio karo su SSRS metu Užventyje ir jo apylinkėse kovojo ir žuvo nemažai žmonių.
    • Po Antrojo pasaulinio karo Užventis priklausė Kelmės apskričiai.
    • 1944 - 1950 m. Užventis buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras.
    • 1947 m. Užventis priskiriamas Kelmės apskričiai - iki 1950 m.
    • 1949 m. Užvenčio mokykla buvo pertvarkyta į vidurinę mokyklą.
    • 1950 birželio 20 d. Lietuvoje buvo pakeistas Lietuvos administracinis suskirstymas - vietoje 41 apskrities buvo sudaryti 88 rajonai. Iš buvusios Kelmės apskrities 17 apylinkių ir Telšių apskrities 8 apylinkių buvo suformuotas 763 km2 dydžio Užvenčio rajonas su centru Užventyje. 1950–1953 m. jis priklausė Šiaulių sričiai.
    • 1951 m. Užvenčio vidurinė mokykla išleido pirmąją 23-jų abiturientų laidą.
    • 1956 m. gruodžio 28 d. Užvenčiui suteiktos rajoninės priklausomybės miesto teisės.
    • 1958 m. Užvenčio parkas pradėtas saugoti valstybės.
    • 1961 m. Užventyje pastatyta nauja mūrinė 3-jų aukštų mokykla, į kurią persikėlė iki tol skirtinguose pastatuose veikusios klasės.
    • 1962 m. gruodžio 8 d. Lietuvoje buvo sustambinti rajonai. Jo teritorija perduota Kelmės, Telšių ir Šiaulių rajonams, Užventį priskiriant Kelmės rajonui.
    • 19621995 m. Užventis buvo apylinkės centras.
    • 1965 m. Užvenčio dvaro vasarnamio patalpose pradëjo veikti Užvenčio kraštotyros muziejus, kuriam vadovauti ėmėsi kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus.
    • 1970 m. Užventyje gyveno 1406 asmenys.
    • 1971 m. įvykdytas pirmasis Užvenčio malūno tvenkinio ir dvaro parko tvarkymas: išvalyta upės vaga, įrengta sala, įrengti vaikščiojimo takai.
    • 1976 m. restauruotame Užvenčio dvaro svirne įsikūrė muziejus ir tarybinio ūkio kontora.
    • 1976 m. Užventyje gyveno 1300 asmenys.
    • 1978 m. vietoje Užvenčio tarybinio ūkio kontoros prie Ventos upės Girnikų kaimo ribose direktoriaus Zonio Virbalo rūpesčiu buvo pradėtas statyti Kultūros centras su 200 vietų sale ir ūkio raštine. Statyba baigta 1987 m.
    • 1978 m. Užvenčio kultūros centro direktorės Galinos Lukoševičienės iniciatyva buvo pradėta tradicija prieš tradicinius Škaplierinės atlaidus rengti kraštiečių kultūros ir sporto šventę Ventos upės slėnyje.
    • 1979 m. Užventyje gyveno 1229 asmenys.
    • 1980 m. Užvenčio tarybinio ūkio iniciatyva buvo pastatytas 120 vietų vaikų lopšelis-darželis.
    • 1980 m. prasidėjo Ventos upės užtvankos statyba ir vandens tvenkinio įrengimas Girnikų kaime, kuri buvo iškovota Užvenčio apylinkės pirmininko Antano Jasaičio ir Tarybinio ūkio pirmininko Zonio Virbalo rūpesčiu.
    • 1982 m. pabaigus statyti užtvanką atsirado 17 ha vandens telkinys su trasa, skirta laistyti 50 ha Žeberių ir Dangvietų kaimų laukams.
    • 1985 m. Užvenčio miestelyje tarybinio ūkio rūpesčiu įrengtas vandentiekis, skirtas ligoninei ir restoranui bei leista juos naudotis ir gyventojams.
    • 1989 m. Užventyje gyveno 1149 asmenys.
    • 1995 m. Užventis tapo yra to paties pavadinimo seniūnijos centru.
    XXI a.
    • 2000 m. kovo 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas Užvenčio herbas.
    • 2001 m. Užventyje gyveno 898 asmenys.
    • 2002 m. minint rašytojos Šatrijos Raganos 125–ąsias gimimo metines, Užvenčio mokykla buvo pavadinta šios rašytojos vardu.
    • 2003 m. Užvenčio dvaro malūnas tapo Mildos ir Alvydo Knyzelių nuosavybe. Buvo restauruotos jo patalpos, įrengiant sveikatingumo centrą ir viešbutį.
    • 2005 m. Kultūros namų direktorės Irmos Vaupšienės, meno vadovų Onutės Jankauskienės, Jono Juozapavičiaus iniciatyva tradicinė Užvenčio vasaro šventė tapo Respublikine švente su pavadinimu "Venta, Venta, Venta tu žemaičiui šventą".
    • 2007 m. signataro Jono Smilgevičiaus palikuonys padovanojo Užvenčiui jiems priklausiusią žemę Girnikų kaime ir Kelmės rajono Tarybos sprendimu Dvaro parkui buvo suteiktas Jono Smilgevičiaus vardas.
    • 2009 m. atidaryti Užvenčio senelių namai.
    • 2009 m. Užvenčio dvaro malūne organizuotas pirmas menininkų pleneras, tapęs tradiciniu.
    • 2009 - 2011 m. Užventyje įrengta centralizuota kanalizacija ir nuotekų valykla.
    • 2009 m. priešais muziejų Knyzelių ir seniūno Z. Virbalo iniciatyva buvo pastatytas paminklas Jonui Smilgevičiui. Koplytėlė.
    • 2010 m. Užvenčio vidurinė mokykla tapo gimnazija.
    • 2011 m. Užventyje gyveno 833 asmenys.
    • 2012 m. įvykdytas didelis Ventos slėnio pertvarkymo projektas, teritoriją naudojant Užventiškių sportui ir laisvalaikio praleidimui.
    • 2016 m. įkurtas Paramos fondas "Užvenčio Pegasas".
    • 2019 m. klebono Aivaro Jurgilo rūpesčiu kapitaliai suremontuota Užvenčio kapinių koplyčia.
    • 2020 m. Užventyje gyveno 630 asmenys.
    • 2020 m. pradėtas Užvenčio bažnyčios kapitalinis remontas.
    • Iki šių dienų yra išlikę 13 Užvenčio dvaro pastatų (gyvenamasis namas, pieninė, kiaulidė, svirnas, karvidė, jauja, kumečių tvartas, kumetynas, spirito varykla ir malūnas, salyklinė, malūno „kontora“, rūsys, kalvė) bei 1,5 ha parkas.

    Istorija

    Užventis istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti XIV amžiuje.

    XV a. pradžioje Užvenčio dvaras buvo atiduotas Žemaičių seniūnui. Žinoma, kad 1498 m. dvarą valdė Mykolas Jegelevičius.

    XV a. Užventyje jau buvo valsčiaus centras. XVI a. pirmoje pusėje didžiausi žemės plotai priklausė Žemaitijos seniūnams, kuriais nuo XV a. pradžios iki XVI a. vidurio buvo Kęsgailų giminės atstovai.

    1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės – Stanislovą Stanislovaitį, pavedė jam valdyti Žemaitiją naujomis sąlygomis – apribodamas jo teises. Kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik anksčiau jam priklausiusius dvarus ir valsčius, tačiau ir dalį tų, kurie anksčiau buvo Žemaitijos seniūno žinioje, tarp jų ir Užventį. Nuo to laiko dvaro laikytojus skyrė didysis kunigaikštis, o seniūnui palikta tik teismo valdžia.

    1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymo duomenys liudija, kad Užvenčio valsčius buvo vienas mažiausių Žemaitijoje: jame tebuvo 13 bajorų, turėjusių prievolę duoti arklius karo reikmėms.

    XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje prie dvaro ėmė augti Užvenčio miestelis, kuris istoriniuose šaltiniuose tokiu pavadinimu pradeda figūruoti nuo 1537 m.

    Nuo 1569 m. Užvenčio valsčiaus sudėtyje buvęs Užvenčio dvaras tapo kunigaikščio ekonomija, kurią valdė didikas Stanislovas Gorskis, o 1587 m. valdytoju tapo Simonas Vaina, po jo Matas Vaina, o kai šis mirė – Elzbieta Vainienė.

    XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, Užventį valdant Vainoms, buvo pastatyta medinė bažnyčia.

    1609 m. ji buvo atnaujinta ir tapo parapine. Elzbieta Vainienė bažnyčiai paskyrė beneficiją, kurią 1609 m. vasario 5 d. patvirtino karalius Zigmantas Vaza. Ši data laikoma oficialia bažnyčios pastatymo data. Tais pačiais metais Užventyje įsteigta pirmoji parapinė mokykla.

    16551660 m. ir 1700 - 1721 m. Šiaurės karų metu augantis Užvenčio miestelis irgi nukentėjo. 16551660 m. Šiaurės karo metu Vidurio Lietuva, Aukštaitijos šiaurė, Užnemunė ir Žemaitija pateko švedų valdžion. Vyriausias švedų kariuomenės štabas įsikūrė Šiauliuose, o įgulos kariuomenė buvo išskaidyta įvairiuose miestuose ir miesteliuose, tarp jų ir Užventyje. Švedai tapo krašto šeimininkais, sukūrė karinį – administracinį aparatą, pavietuose šeimininkavo švedų komisarai su kariuomenės būriais. Okupantams pirmiausia rūpėjo aprūpinti savo kariuomenę, dėl to ieškota įvairių priemonių tam įgyvendinti: uždėtos kontribucijos, rekvizuoti arkliai ir pašaras, siekta išsireikalauti kuo daugiau mokesčių ir duoklių.

    Dėl šių priežasčių dar 1691 m. Užventyje buvo 18 tuščių sklypų ir 28 dūmai.

    17001721 m. Šiaurės karas taip pat palietė Užventį. Persekiodamas Grigo Oginskio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę, 1700 m. gruodžio 7 d. per Luokę į Užventį su savo armija atvyko Švedijos karalius Karolis XII. Prisijungus iš Skuodo rogėmis atvažiavusiems pėstininkams, kariuomenė išvyko ir gruodžio 9 d. pasiekė Kelmę. Karolis XII savo kareiviams leido plėšti ir sudeginti Kelmę ir Užventį. Liepsnose žuvo ir Užvenčio bažnyčia.

    1703 m. Užventis ėmė atsigauti. Tais metais buvo pastatyta nauja bažnyčia. Prasidėjus spartesniam privilegijų teikimui miestelių bei miestų kūrimuisi, Užventis tapo privilegijuotu miesteliu.

    1703 m. liepos 16 d. Lenkijos karalius Augustas II Užvenčiui suteikė privilegiją, pagal kurią miestelis gavo teisę rengti turgų. Antradieniais rengiami turgūs sugebėjo įsitvirtinti savo nedideliame ekonominiame areale, tapo prielaida miesteliui vystytis bei plėstis ir įtraukė Užventį į Žemaitijos miestelių tinklą.

    1746 m. lapkričio 3 d. karaliaus Augusto III privilegija Užvenčiui buvo suteikta teisė rengti du prekymečius per metus.

    XVIII a. pirmoje pusėje Užventyje gyveno nemažai žydų. 1750 m. jiems suteikta teisė pasistatyti savo maldos namus. 1759 m. jau minima čia pastatyta sinagoga. Miestelyje taip pat veikė vandens malūnas ir bravoras.

    XVIII a. Užventis dar buvo valdovinis. Pagal 1789 m. inventorių, miestelyje buvo 22 lietuvių ir 10 žydų šeimų. 1795 m. Užventyje gyveno 146 žmonės.

    1804 m. parapinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių – 25 berniukai ir 5 mergaitės.

    Apie 1820 m. Užvenčio žemės iš Gorskių atiteko Gardino kunigaikščiui (senos LDK giminės, minimos jau nuo Vytauto laikų, palikuoniui) Pranciškui Druckiui-Liubeckiui (1778–1846). Pats kunigaikštis dvare negyveno, tačiau rūpinosi ne tik dvaru, bet ir miesteliu.

    1825 m. Druckiai atstatė sunykusią Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės katalikų bažnyčią bei varpinę. Tokia veikia iki šiol.

    Užvenčio miestelį palietė XIX a. sukilimai. 1831 m. Užvenčio bei Kolainių miškuose veikė Juozapas Sirevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys. 18631864 m. sukilimo metu Užvenčio miškuose veikė didelė sukilėlių stovykla, netoli Užvenčio vyko sukilėlių susirėmimai su karinėmis caro pajėgomis. Apylinkėse veikė Roberto Krasausko, Antano Mackevičiaus, Igno Leskausko bei Jono Stanevičiaus vadovaujami būriai, kurie dažnai lankė ir patį miestelį. Dvaro rūmų kambariuose buvo siuvami rūbai sukilėliams, buvo įrengtas jų štabas. Sukilime dalyvavo ir dvaro prievaizdas Liudvikas Grombčevskis, kurį vėliau rusų valdžia ištrėmė į Penzos guberniją.

    Po sukilimo Užvenčio valsčius buvo panaikintas, o administracinės įstaigos iškeltos į Kolainius, uždaryta lietuviška parapinė mokykla ir vietoj jos 1876 m. įkurta rusiška liaudies mokykla. Vienuolyno žemėse buvo apgyvendinti rusai kolonistai, katalikų bažnyčia paversta cerkve, o Kolainiai pavadinti Blagoveščensku.

    1839 m. kapinėse parapijiečių rūpesčiu buvo pastatyta medinė koplyčia. Parapija priklausė Varnių dekanatui.

    1853 m. veikė pradžios (parapinė) mokykla, kurią lankė 39 mokiniai, kuri po 1863 m. sukilimo buvo uždaryta, o jos vietoje 1876 m. įsteigta rusiška liaudies mokykla.

    Nors Užventis, kaip ir daugelis kitų miestų bei miestelių, po sukilimų neišvengė rusų valdžios represijų, tačiau jis pamažu toliau augo.

    1887 m. duomenimis, jame veikė pacientų priėmimo kambarys, felčerio punktas, akušerė. 1897 m. miestelis jau turėjo apie 1 000 gyventojų.

    18871898 m. Užvenčio dvarą nuomojosi Anupras ir Stanislava Pečkauskai, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvai.

    19051906 m. Užventyje kilo pasipriešinimas carinei valdžiai, kurio metu buvo išrinkti atstovai į Didįjį Vilniaus Seimą bei valsčiaus viršaitis, iškelti tautiniai reikalavimai, buvo bandoma grąžinti valsčiaus centrą į Užventį, tačiau judėjimas buvo nuslopintas.

    19041906 m. Užvenčio apylinkių vaikus dvare mokė Sofija Pečkauskaitė (rašytojos Šatrijos Raganos sesuo). Čia yra mokęsis ir rašytojos Žemaitės sūnus Antanas Žymantas.

    1905 m. lapkričio 18 d. prasidėjus anticariniam judėjimui, žmonės pareikalavo ruso mokytojo palikti mokyklą.

    1907 m. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu miestelyje įsteigta lietuviška mergaičių mokykla.

    1907 m. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu Užventyje įsteigtas „Vilniaus aušros“ draugijos skyrius, lietuviška mergaičių mokykla, skaitykla.

    1909 m. atidarytas paštas.

    Nuo 1910 m. ir visą Nepriklausomybės laikotarpį Užvenčio dvaras priklausė Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Smilgevičiui.

    1913 m. įkurta Užvenčio Vartotojų draugija, Blaivybės draugijos skyrius ir arbatinė.

    19151918 m. Vokiečių okupacijos metais buvo atkurtas Užvenčio valsčius, kuris įėjo į Kuršėnų apskrities sudėtį.

    Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, 1918 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmieji Užvenčio valsčiaus komiteto rinkimai. Pirmininku buvo išrinktas Stanislovas Jankauskas.

    1918 m. daug vyrų iš Užvenčio valsčiaus įsijungė į Lietuvos savanorių gretas. 1919 m. su bermontininkais kovojo Krizostomo Janušo vadovaujami Užvenčio partizanai.

    Nepriklausomybės metais Užventis buvo Telšių, o nuo 1919 m. – Šiaulių apskrities valsčiaus centras.

    Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu miestelis, nors dar buvo medinis, tapo vienu Žemaitijos centrų. Čia koncentravosi nemažai įvairių įstaigų: taikos teismas, policijos nuovada, apskrities savivaldybės ligoninė, vietos valsčiaus savivaldybė, vaistinė, trys mokyklos, smulkaus kredito bankas, žemės ūkio kooperatyvas, girininkija, veikė Šaulių būrys, buvo tautininkų apylinkė, pavasarininkų skyrius bei skaitykla, jaunalietuviai, keliolika parduotuvių, susibūrė choras.

    Pirmosiomis Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo dienomis Užventyje įsikūrė Lietuvių aktyvistų fronto štabas, vadovaujamas buvusio Lietuvos kariuomenės leitenanto advokato Romualdo Kolokšo. Prie Mauškalnio įvyko partizanų ir besitraukiančio raudonarmiečių būrio mūšis, kurio metu nukentėjo abi kovojusios pusės.

    Nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje buvo atkurta valsčiaus savivaldybė, kurios viršaičiu tapo Vilius Prancūzevičius.

    1944 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigta progimnazija. Jai vadovavo lietuvių kalbos mokytojas Jonas Vaišnys.

    19441953 m. partizaninio karo su SSRS metu Užventyje ir jo apylinkėse kovojo ir žuvo nemažai žmonių.

    Po Antrojo pasaulinio karo Užventis priklausė Kelmės apskričiai.

    1949 m. Užvenčio mokykla buvo pertvarkyta į vidurinę mokyklą, kuri 1951 m. pavasarį išleido savo pirmąją 23 – jų abiturientų laidą.

    19501962 m. Užventis buvo rajono centras.

    1956 m. Užvenčiui suteiktos rajoninės priklausomybės miesto teisės.

    Sovietiniais metais miestas buvo perplanuotas, išsiplėtė, buvo pastatyta vidurinė mokykla, duonos kepykla, ligoninė, restoranas-parduotuvė, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, pirtis, daug gyvenamųjų namų.

    1962 m. Lietuvoje buvo sustambinti rajonai - Užventis buvo priskirtas Kelmės rajonui.

    1995 m. Užventis tapo seniūnijos centru.

    2000 m. kovo 23 d. prezidento dekretu buvo patvirtintas Užvenčio herbas.

    2002 metais, minint rašytojos Šatrijos Raganos 125 – ąsias gimimo metines, mokykla buvo pavadinta šios rašytojos vardu.

    2010 m. vidurinė mokykla tapo gimnazija.

    Iki šių dienų yra išlikę 13 Užvenčio dvaro pastatų (gyvenamasis namas, pieninė, kiaulidė, svirnas, karvidė, jauja, kumečių tvartas, kumetynas, spirito varykla ir malūnas, salyklinė, malūno „kontora“, rūsys, kalvė) bei 1,5 ha parkas.

    Žydų gyvenimo pėdsakai Užventyje

    Istoriniai šaltiniai nurodo, kad jau 1737 m. Užventyje buvo 4 žydų dūmai (sodybos, kiemai) šalia 2 baudžiauninkų ir 9 atvykėlių dūmų.

    1750 m. leista žydams Užventyje statyti sinagogą (maldos namus), kurie tais metais ir pradėjo veikti.

    Pagal 1789 m. Užvenčio seniūnijos inventoriaus aprašymą Užvenčio miestelyje gyveno 22 lietuvių ir 10 žydų šeimų (Hirša Leibovičius, Zušelis Kailepovičius, Hirša Leibovičius, Jankelis Eliapovičius, Hirša Leibovičius /Koltozas, Mejeris Leibovičius, Volfas Zeivepovičius, Zupelis Kaidepovičius, Leiba Jankelovičius ir Hirša Abramovičius).

    Tais metais žydų sinagoga buvo prie žydų kapinių (dabar – J.Janonio g-vė Nr.3).

    1797 m. 300 gyventojų Užventyje buvo žydai, kurie sudarė 35%.

    1809 m. kilus gaisrui sudegė žydų maldos namai, prieglauda ir 18 kiemų (gyvenamų pastatų).

    Iki 1844 m. žydai jungėsi į Užvenčio kahalą. Tais metais suformuota Užvenčio žydų bendruomenė, kuri priklausė Tryškių žydų bendruomenei.

    1896 m. liepos 3 d. Užventyje gimė žydų tautybės tapytoja ir grafikė Rahelė Markusaitė-Šalitienė. Studijavo Miunchene, Paryžiuje ir Londone. Buvo apsigyvenusi Berlyne. 1921 m. sukūrė 16-kos litografijų ciklą “ Kreivasis veidrodis”. Iliustravo Č.Dikenso, H.Heinės, F.Dostojevskio, L.Tolstojaus ir daugelio žydų rašytojų knygas.

    1902 m. Užvenčio miestelyje minima žydų sinagoga.

    Apie 1919-1922 m. (gal ir anksčiau) Užventyje veikė žydų pradinė mokykla (Kapų gatvėje, buvusiame Virmauskio name).

    1922 m. Užvenčio valsčiaus taryba, plečiantis lietuvių mokyklai, priėmė sprendimą, kad “… Užvenčio mieste negalima rasti žydų mokyklai tinkamo pastato, nusprendė laikyti Užvenčio žydų mokyklą uždaryta”. (Lietuvos valstybinis archyvas, t. 862, ap. 1, b. 3730, l. 229).

    1923 m. Užventyje buvo 173 žydai, veikė dvi sinagogos, kurios sudegė 1939 m. gaisro metu (padegimas). Kartu sudegė žydų parduotuvės ir gyvenamieji namai.

    1941 m. Užventyje gyveno apie 30 žydų šeimų. Apie 100 sušaudyta Pašilvės miške, kiti Žagarėje.

    Užvenčio miestelio gydytojas Petras Girbudas, sužinojęs, kad ruošiasi žudyti žydus, prasiskverbė į jų stovyklą perspėti pasmerktųjų. Vėliau jis kartu su ūkininkais P. Klimu, V. Šleževičiumi, A. Songaila įvairiose vietose organizavo slėptuves, kuriose saugojo, šelpė ir gydė dešimtis nekaltų žmonių.

    Šaltiniai

    Žydų gyvenimo pėdsakai Užventyje
    https://www.užventis.lt/uzventis-nuo-19a/
    http:s://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/11/01/signataras-j-smilgevicius--pazangiausias-tarpukario-ukininkas
    https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/signataro-j-smilgeviciaus-anukas-senelis-net-baisiausiais-karo-metais-tikejo-kad-lietuva-isgyvens-56-926988

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 110% (+34841-3102=31739 wiki spaudos ženklai).