Užvenčio istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Užvenčio miestelis yra įsikūręs 27 km. į šiaurės vakarus nuo Kelmės, palei Ventos upę. Iš čia keliai veda į Kelmę, Kražius, Varnius, Luokę, Telšius, Tryškius, Kuršėnus, Šiaulius.

Paslaptingos ir nepaprastai gražios Užvenčio apylinkės, puošiamos įstabių istorinių ir gamtos paminklų, vainikuojamos srauniosios Ventos.

Turinys

Pagrindinės datos

  • XIV a. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Užventis
  • XV a. Lietuvos didysis kunigaikštis Užventį valdyti buvo pavedęs Žemaičių seniūnui. 1498 m. čia Užvenčio dvare šeimininkavo Mykolas Jogelavičius
  • 1527 m. Žygimantas Senasis Užventį perėmė savo žinion ir pats ėmė skirti jo laikytojus
  • 1527 m. Užvenčio dvaras perėjo LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žinion
  • 1527 m. istoriniuose šaltiniuose Užventis pradedamas minėti kaip valsčiaus centras
  • 1528 m. Užvenčio valsčiuje gyveno 13 bajorų
  • 1538 m. Užvenčio tėvūnu buvo Andrius B. Tuntilaitis
  • 1551 m. Užvenčio valsčių valdė Kasparas Bilevičius
  • 1587 m. Užvenčio valdytoju tapo Simonas Vainius, kuris organizavo katališkos bažnyčios statybą
  • 1537, 16551600 m. istoriniuose šaltiniuose Užventis įvardyjamas miesteliu
  • XV a. pab. -XVI a. pr. prie Užvenčio dvaro ėmė formuotis miestelis
  • XVII a. pradžioje miestelio ir valsčiaus laikytoju buvo Matas Vainius, o po jo mirties valdžia perėjo jo žmonai Elzbietai
  • XVI a. pab. - XVII a. pr. Užventyje miestelio valdytojo Mato Vainos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė Šv. Marijos Magdalenos katalikų bažnyčia
  • 1609 m. Užventyje įsteigta parapinė mokykla
  • 1667 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Užvenčio pavietas
  • XVIII a. pradžioje Užvenčio valdytojai jau buvo Gorskiai
  • 1701 m. vykstant karui su švedais, Užventis stipriai nukentėjo nuo gaisro. Į Užventį buvo užsukęs Švedijos karalius Karolis XII
  • 1703 m. Užvenčiui buvo suteikta teisė rengti turgus
  • 1738 m. vėl kilęs gaisras sunaikino didelę dalį miestelio
  • Nuo 1746 m. Užventyje dar vykdavo ir trys prekymečiai
  • 1750 m. žydams buvo suteikta teisė Užventyje pasistatyti sinagogą, nes nuo senų laikų jų čia daug gyveno
  • XIX a. pradžioje Užvenčio dvaras, kuriam priklausė 2828 dešimtinės žemės, iš kurių 237 – miškas, buvo kunigaikščio Druckio Lubeckio nuosavybė
  • 1804 m. Užventyje veikusioje pradžios mokykloje mokėsi 30 vaikų
  • 1825 m. kunigaikščio Druckio-Lubeckio lėšomis vietoje senosios buvo perstatyta iki dabar stovinti Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia ir varpinė
  • 1831 m. per sukilimą Užventis buvo užimtas sukilėlių
  • 1833 m. Užventyje buvo 48 mediniai namai, 2 smuklės
  • 1839 m. parapijiečių rūpesčiu kapinėse iškilo medinė koplyčia
  • 1853 m. veikė pradžios mokykla, kurią lankė 39 mokiniai
  • 1859 m. Užventyje veikė sinagoga, vandens malūnas, spirito varykla.
  • 1863 m. sukilimo metu Užvenčio apylinkėse aktyviai veikė organizuoti sukilėlių Roberto Krasausko, Antano Mackevičiaus, Igno Leskausko bei Jono Stanevičiaus vadovaujami būriai. Čia įvyko sukilėlių susirėmimas su caro karinėmis pajėgomis
  • 1863 m. po sukilimo buvo uždaryta parapinė mokykla
  • 1876 m. įsteigta valdinė pradinė rusiška mokykla
  • 1887 m. Užvenčio dvarą, kuriam priklausė 1539 dešimtinės dirbamos trečios rūšies žemės, 48 dešimtinės nedirbamos, 124 dešimtinės miško, vandens malūnas, trobesiai išsinuomojo Šatrijos Raganos tėvai – Stanislava ir Anupras Pečkauskai, iki to laiko gyvenę Labūnavoje
  • Nuo 1891 m. Pečkauskų šeimoje dažnai lankydavosi Povilas Višinskis. Čia jis susipažino su savo mokinio seserimi Marija, pamilo ją ir daug kuo jai padėjo kūrybinio kelio pradžioje, pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai
  • 1892-1893 m. Užventyje su savo šeima gyveno ir kita Žemaitijos rašytoja – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė – Žemaitė, kurią literatūriniam darbui taip pat paskatino Povilas Višinskis
  • 1892 m. Užventyje stovėjo 25 gyvenamieji namai, kuriuose buvo įsikūrę 236 gyventojai
  • 1894 m. vėlų rudenį Užventyje užsimezgė Marijos Pečkauskaitės draugystė su ten dirbti atkeltu jaunu kunigu Kazimieru Bukontu
  • 1907 m. įsteigta lietuviška mergaičių mokykla
  • 1909 m. Užventyje pradėjo veikti paštas
  • Nepriklausomos Lietuvos metais Užventyje veikė 6 skyrių pradžios mokykla, paštas, kelios parduotuvės, biblioteka, amatų dirbtuvės, bažnyčia, sinagoga, spirito varykla, malūnas, lentpjūvė, plytinė, dirbo veterinarijos specialistas, buvo ambulatorija, savivaldybės įstaiga, policijos nuovada
  • 1940 m. pradëjo veikti Užvenčio biblioteka
  • 1944-1950 m. Užventis buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras
  • 1944 m. gruodžio 9 d. įsteigta progimnazija
  • 1949 m. įsteigta vidurinė mokykla
  • 1951 m. mokykla išleido pirmąją 23-jų abiturientų laidą
  • 1961 m. pastatyta nauja mūrinė 3-jų aukštų mokykla
  • 19501962 m. Užventis buvo Užvenčio rajono centras
  • 1956 m. Užvenčiui suteiktos miesto teisės
  • 19621995 m. Užventis buvo apylinkės centras
  • 1966 m. restauruotame Užvenčio dvaro svirne pradëjo veikti Užvenčio kraštotyros muziejus
  • 1995 m. Užventis tampa yra to paties pavadinimo seniūnijos centru
  • 2000 m. kovo 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas Užvenčio herbas
  • 2002 m. mokykla pavadinta rašytojos Šatrijos Raganos vardu
  • 2009 m. atidaryti Užvenčio senelių namai
  • 2010 m. vidurinė mokykla tapo gimnazija

Istorija

Užvenčio miestelis įsikūręs 27 km. į šiaurės vakarus nuo Kelmės, palei Ventos upę. Iš čia keliai veda į Kelmę, Kražius, Tryškius, Kuršėnus. Paslaptingos ir nepaprastai gražios Užvenčio apylinkės, puošiamos įstabių istorinių ir gamtos paminklų, vainikuojamos srauniosios Ventos.

Užventis istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti dar XIV amžiuje, XV a. čia jau buvo valsčiaus centras. Pirmoji katalikų bažnyčia buvo pastatyta XVI a.pab. – XVII a. pr., o 1825 m. perstatyta ir veikia iki šiol.

Pirmoji mokykla (parapinė) Užventyje įsteigta 1609 metais.

1804 m. parapinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių – 25 berniukai ir 5 mergaitės.

1853 m. veikė pradžios (parapinė) mokykla, kurią lankė 39 mokiniai, tačiau po 1863 m. sukilimo buvo uždaryta, o jos vietoje 1876 m. įsteigta rusiška liaudies mokykla. Prasidėjus anticariniam judėjimui, 1905 m. lapkričio 18 d. žmonės pareikalavo ruso mokytojo palikti mokyklą. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu 1907 m. miestelyje įsteigta lietuviška mergaičių mokykla. 1904 – 1906 m. Užvenčio apylinkių vaikus dvare mokė Sofija Pečkauskaitė (rašytojos Šatrijos Raganos sesuo). Čia yra mokęsis ir rašytojos Žemaitės sūnus Antanas Žymantas.

Nepriklausomos Lietuvos metais Užventyje veikė 6 skyrių pradžios mokykla, o progimnazija įsteigta 1944 metais gruodžio 9 d. (jai vadovavo lietuvių k. mokytojas J. Vaišnys). 1949 metais pertvarkyta į vidurinę mokyklą, kuri 1951 metų pavasarį išleido savo pirmąją 23 – jų abiturientų laidą. Šiemet mokykla į gyvenimą išleidžia jau 55 – ąją abiturientų laidą.

Mokyklos bendruomenė didžiuojasi buvusiais auklėtiniais. Tai orientalistas, literatas, žurnalistas, istorijos mokslų daktaras R. Neimantas, geologijos mokslų daktaras G. Juozapavičius, technikos mokslų daktaras A. Rimkus, Šiaulių universiteto dėstytojai V. Viruišis, V. Sirius, dailininkas E. Urbonavičius, architektas B. Bakaitis, Lietuvos operos ir baleto teatro artistas P. Skirmantas, Šiaulių dramos teatro aktorė V. Jakštaitė, Rimantas Venckus-Vilniaus universiteto teatro meno vadovas, režisierius, teatro ir literatūros kritikas, Eligijus Butkus-Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas, Aurelijus Veryga - biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Biomedicininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, „European Network for Smoking Prevention“ valdybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas.

2002 metais, minint rašytojos Šatrijos Raganos 125 – ąsias gimimo metines, mokykla buvo pavadinta šios rašytojos vardu. Šiuo metu šiai mokyklai vadovauja Genė Pulkienė, buvusi Užvenčio vidurinės mokyklos auklėtinė.

2010 m. vidurinė mokykla tapo gimnazija.

Miestelio pradžia

Užventis istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti dar XIV amžiuje, XV a. čia jau buvo valsčiaus centras. Pirmoji katalikų bažnyčia buvo pastatyta XVI a.pab. – XVII a. pr., o 1825 m. perstatyta ir veikia iki šiol.

Švietimo pradžia

Pirmoji mokykla (parapinė) Užventyje įsteigta 1609 metais.

1804 m. parapinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių – 25 berniukai ir 5 mergaitės.

1853 m. veikė pradžios (parapinė) mokykla, kurią lankė 39 mokiniai, tačiau po 1863 m. sukilimo buvo uždaryta, o jos vietoje 1876 m. įsteigta rusiška liaudies mokykla.

Prasidėjus anticariniam judėjimui, 1905 m. lapkričio 18 d. žmonės pareikalavo ruso mokytojo palikti mokyklą.

1904 – 1906 m. Užvenčio apylinkių vaikus dvare mokė Sofija Pečkauskaitė (rašytojos Šatrijos Raganos sesuo). Čia yra mokęsis ir rašytojos Žemaitės sūnus Antanas Žymantas.

1907 m. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu miestelyje įsteigta lietuviška mergaičių mokykla.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis

Nepriklausomos Lietuvos metais Užventyje veikė 6 skyrių pradžios mokykla.

Karų laikotarpis

1944 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigta progimnazija - jai vadovavo lietuvių k. mokytojas J. Vaišnys.

Tarybinis laikotarpis

1949 m. pertvarkyta į vidurinę mokyklą, kuri 1951 m. pavasarį išleido savo pirmąją 23 – jų abiturientų laidą.

Vėl nepriklausomoje Lietuvoje

Mokytojai ir vadovai

Veikla

Literatūra

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: