Ugionių koplyčia
Ugionių koplyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Kauno vyskupija | |
Dekanatas | Raseinių katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | medis | |
Pastatyta | XIX a. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Raseinių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Betygalos seniūnija | |
Gyvenvietė: | Ugioniai | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Ugionių koplyčia – viena iš senųjų šventviečių prie Dubysos,[1] Ugionių kaime Raseinių rajone, apie 4 km į pietvakarius nuo kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva, pasukus iš Liktėnų. Gyvenvietėje pastatytos nuorodos ir informacinis stendas. Šalia atsiveria Ugionių šaltinis.
Istorija
Jau XIX a. pirmoje pusėje žemaičių krašto tyrinėtojas Liudvikas Jucevičius minėjo legendą, kad 1413 m. Vytautas ir Jogaila pradėjo Žemaitijos krikštą Ugioniuose, kur sugriovę pagonių aukurą. Anot vyskupo Motiejaus Valančiaus, „Pusėj septyniolikto amžiaus kaži kas Ugioniuose, ant krašto Dubysos, pastatė koplyčią, kuriojoj kunigas iš Betygalos atvažiuodamas šventomis dienomis, mišias laikydavo“.
Nuo pagonybės laikų šaltinis buvo garbinamas kaip dievams skirta vieta. Vietiniai žmonės tą vietą taip garbino, kad atėjusi krikščionybė nepajėgė priversti liautis čia aukas aukoti ir tą vietą garbinti. Tęsėsi taip tol, kol 1657 m. lapkričio 28 d. virš šaltinio nebuvo pastebėtas ore kabantis Dievo motinos paveikslas. Tas nutikimas vandenį padarė šventu ir padedančiu silpnam regėjimui. Kadangi kiekvienais metais toks gydymas duodavo rezultatus paveikslas pripažintas šventu ir jam pastatyta koplyčia, o netoli ir didelė bažnyčia. Nuo tada Ugionius imta laikyti šventa vieta, nes žmonės tikėjo, kad šaltinyje praplovus skaudančias akis jos išgyja, o akmenukais iš šaltinio patrynus skaudamas vietas - skausmai praeina.
1658 m. sausio 14 d., vyskupas Petras Parčevskis surengė Ugionių stebuklo patikrinimą, tačiau negavęs nei vieno tikro liudijimo, jis apsireiškimo nepatvirtino. Tačiau tai maldininkų srauto nesumažino. Žmonės stengdavosi atsidėkoti ir, kaip rašoma 1885 m. „Aušroje“, kai „vieną kartą valė tą szulinį tai ant jo dugno rado visokiu senovės pinigu, primėtytu musu senteviu ant aukos“.
Koplyčia
Koplyčia yra Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios teritorijoje. Kada ir kieno lėšomis pastatyta koplyčia, tikrų žinių nėra. Seni žmonės kalbėjo, kad ji pastatyta apie 1840 m. maldininkų aukomis, kitų šaltinių duomenimis – 1882 m.
Vyskupas Pranciškus Karevičius leido koplyčioje laikyti Šv. Mišias, sakyti pamokslus ir administruoti sakramentus. 1933 m. kunigo Vlado Simaškos rūpesčiu ir maldininkų aukomis koplyčia atnaujinta: uždengtas stogas, išdažytas vidus, sutvarkytas šaltinėlis ir kt. Šaltinėlio rentinio aukštis 0,2 m, kraštinių ilgis – 1,2 m, tvorelės aukštis – 1,2 m. Nuo Ugionių bažnyčios šventoriaus iki koplyčios nutiestas takas. 1938 m. koplyčios bokštelis apdengtas skarda. Buvo paaukota koplyčios remontui ir 1996 m.
Koplyčioje esantis šulinėlis sudėtas iš tašytų akmenų, yra medinis dangtis. Virš dangčio standartinė Švč. M. Marijos skulptūra. Yra vienas altorius, kurio kraštuose – medinės skulptūros: „Šventoji su knyga“ ir „Vyskupas su kryžiumi“. Koplyčios dešinėje sienoje yra šventiko portretas. Spėjama, kad jį galėjo nutapyti kunigas Pranas Šniukšta.
Koplyčios aukštis su bokšteliu yra apie 7 m, ilgis – 10 m, plotis – 5,2 m. Ant bokštelio yra 1 m geležinis kalvio darbo kryžius. Statinys stačiakampio formos plano, turi dvišlaitį skardos stogą. Priekiniame fasade įėjimo stogelį laiko dvi 0,15 m skersmens paprastos apvalios medinės kolonos.