Uigūrų kalba
Uigūrų kalba ئۇيغۇر تىلى, Uyƣur tili, Уйғур тили | |
---|---|
Kalbama: | Kinija, Kazachija, Kirgizija, Uzbekija ir kt. |
Kalbančiųjų skaičius: | 8-11 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 76 |
Kilmė: | |
Rašto sistemos: | arabų, lotynų (2 variantai), kirilica |
Oficiali kalba: | Sindziangas |
ISO 639-1: | ug |
ISO 639-2: | uig |
ISO 639-3: | uig |
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje. Taip pat vartojama Kazachstane, Mongolijoje, Afganistane, Uzbekistane, Kirgizijoje bei po kitas pasaulio šalis išsibarsčiusių uigūrų. Ši kalba yra oficiali Sindziango kalba (greta kinų) ir vartojama kaip lingua franca ten gyvenančių kitų tautinių mažumų (sibų, vachanų, tadžikų, daūrų).
Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:
- vidurio – vartojama nuo Kumulo, į pietus link Jarkando
- pietų – vartojama Gumos apylinkėse
- rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir Čionkiolo
Apie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių redukcija.
Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo V a., istorijos bėgyje turėjo daug užrašymo formų. Labiausiai paplitęs yra arabų raštas, tačiau naudojami ir kirilica bei lotyniška abėcėle pagrįsti raidynai.
Uigūrų kalba agliutinacinė, sakinio tvarka subjektas-objektas-veiksmažodis. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Laikai – vienaskaita ir daugiskaita, linksniai – vardininkas, kilmininkas, galininkas, naudininkas, vietininkas, abliatyvas. Veiksmažodžiai kaitomi – laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, pasyvioji), aspektais (vykstamasis), nuosakomis.
Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų skolinių gausa (religiniai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.
Nuorodos
- uig Etnologijos kalbos kodo „uig“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „uig“)
|
|