Ultragarsas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ultragarsas – garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz. Šios bangos taikomos daugelyje sričių.

Naudojimas medicinoje

Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skenavimui (pasinaudojama aidu). Kaulai, riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Šiais laikais medicinoje ultragarsas daugiausiai naudojamas stebint moters gimdą.

Ultragarsas medicinoje taip pat taikomas ligoms diagnozuoti (pvz., vėžiui), įvairiems uždegimams gydyti ir t. t.

Kitas naudojimas

Technikoje ultragarsas naudojamas medžiagoms kaitinti, oro pašalinimui iš metalo lydinių, ir skysčių, detalėms valyti ir suvirinti, taip pat aliuminiui ir jo lydiniams lituoti. Defektoskopijoje jis naudojamas medžiagų ir gaminių ydoms aptikti, o hidrolokacijoje vandens telkinių gyliui matuoti, bei po vandeniu esantiems objektams aptikti. Be to ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.

Gavimo būdai

  • Ultragarsą galima išgauti šiais būdais:
  • Magnetiniu – stipraus magnetinio lauko veikiami feromagnetikai (nikelis, geležis) keičia savo matmenis. Šiuo būdu gaunamo ultragarso dažnis siekia 50 000 Hz.
  • Elektriniu – stipraus elektrinio lauko veikiamos kai kurios medžiagos (bario titanidas, kvarcinė plokštelės) virpa dideliais dažniais ir gali skleisti iki 104 kHz dažnio ultragarsą.
  • Mechaniniu – pramoninės sirenos, mažų matmenų kamertonai, specialūs švilpukai sukelia virpesius, kurių dažnis daugiau kaip 20 000 Hz



Garso bangos

Ultragarsas | Infragarsas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: