Unguros apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Unguros apskritis{{#set:Vardininkas=Unguros apskritis}}
Landkreis Angerburg

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

90px|
Prusy Wschodnie de.svg

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.

Administracinis centras: Ungura
1818-1945: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Gumbinės apygarda
Gyventojų: 35 951 (1890), 41 527 (1939)
Plotas: 925,44 km² (1900)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Unguros apskritis (vok. Landkreis Angerburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Ungura.

Turinys

Geografija

Unguros apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Rastenburgo, Girdavos, Darkiemio, Alėckos ir Lėciaus apskritimis. Apskrities plotas 925,44 km².

Istorija

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Unguroje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1938 m. prūsiški kai kurių gyvenviečių pavadinimai suvokietinti, pav. Grondiškės pavadintos Gronden, Didieji Sakaučiai – Großsackau, Papieliai – Albrechtswiesen, Sabiečiai – Salpen. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Unguros miestas bei 70 savivaldybių.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Unguros pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
35 951 34 843 35 635 38 526 39 745 41 527

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 35951 687 106
1900 34843 34288 98
1910 35635 34824 299
1925 38526 37622 553 96
1933 39745 38618 842 56
1939 41527 39689 927 18

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: