Uoliena

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Uoliena yra daugmaž vienodos mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vieną geologinį kūną, turintis specifinę struktūrą ir tekstūrą.

Uolienos pagal kilmę skirstomos į šiuos tipus:

  • magminės – Magminės uolienos susiformavo tiesiogiai iš išsilydžiusios magmos. Šios uolienos skirstomos į dvi klases:
    • Intruzinės – susiformuoja iš stinkstančios magmos, paprastai giliai Žemės plutoje
    • Efuzinės (Vulkaninės) uolienos – tai išsiveržusių ugnikalnių suformuotos uolienos
  • nuosėdinės
Nuosėdinės uolienos susidaro nusėdus nuolaužos ar organinei medžiagai, o taip pat išsiskyrus uolienom iš įvairių tirpalų (evaporitai).
  • metamorfinės
Metamorfinės uolienos susidaro pakeičiant bet kokią kitą uolieną, įskaitant ir metamorfinę, paveikiant temperatūrai ir (arba) slėgiui.
  • dirbtinės
šiuolaikiniai polimerai jau ir išvaizda, ir mechaninėmis savybėmis nebenusileidžia tikrai uolienai; naudojami dekorui ir kt. [1]

Retkarčiais išskiriamas dar vienas uolienų tipas – meteoritai. Tai visatoje susidariusios uolienos, kurios nukrito ant Žemės paviršiaus.

Uolienų virsmai buvo aprašyti sukūrus vadinamą „uolienų ciklo“ modelį.

Magminės ir metamorfinės uolienos sudaro iki 90 % Žemės tūrio. Tačiau nuosėdinės uolienos dengia 75 % Žemės paviršiaus. Riba tarp uolienų tipų yra daugiau sąlyginė. Mokslas, nagrinėjantis uolienas, jų savybes, kilmę, sudėtį, vadinamas petrologija.

Visų trijų tipų uolienos dėl dūlėjimo, suslėgimo ir aukštos temperatūros ilgainiui virsta vis kitu tipu. Vienų uolienų virtimas kitomis vadinamas uolienų kaitos ciklu. Jis nesiliauja niekad. Vikiteka

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: