Upanišados

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hinduizmas
HinduizmasOm.svg
Sritis:HinduismHinduSwastika.svg


Upanišados (sanksr. उपनिषद्/Upanişad) yra Indų šventųjų raštų Shruti (Šruti), kurie aptaria meditaciją ir filosofiją, dalis. Kai kurios hinduizmo mokyklos laiko Upanišadas religiniais pamokymais. Upanišados priskiriamos apreiškimo kūrinių klasei, jos pratęsia Vedas ir aiškina jų ezoterines (slaptąsias) prasmes. Upanišados skiriasi nuo Vedų tuo, kad perkelia dėmesio centrą nuo išorinių reiškinių pusės prie vidinės.

Upanišados parašytos 600300 m. pr. m. e. Seniausios iš jų parašytos iki budistiniu laikotarpiu, o paskutinės XV-XIX a.

Upanišados yra Vedų komentarai, jų tariama pabaiga ir esmė, dar žinoma, kaip Vedanta (Vedų pabaiga). Terminas Upanišad kildinamas iš sanskrito kalbos žodžio upa (šalia), ni (prie), şad (sėdėti) – sedėti prie/šalia t. y. sėdėti prie mokytojo (guru) kojų gavus iš jo patarimus. Mokytojai ir mokiniai pasirodo daugumoje šaltinių Indijos filosofijos šaltinių.

Upanišados ir filosofija

Daugelis mokslininkų laiko Upanišadas filosofiniais kūriniais. P. Deison „Upanišadų filosofijos“ autorius lygina Upanišadų mokymą su Platono pasaulėžiūra. Be to, Upanišadose nuspėjama I. Kanto doktrina. Kiti filosofai mato „indiškosios filosofijos vainiką“. Tokį teiginį lyg ir patvirtintų Upanišadų pagrindinių sąvokų racionalizavimas. Tačiau Upanišados kenčia nuo besistemiškumo. Joms trūksta argumentavimo ir įrodymo. Upanišadų stilius aforistinis ir dogmatiškas, sandara sudėtinga. Ritualizavimo Upanišadose žymiai mažiau negu Brahmanuose ir jis čia yra labiau vidinis, nei išorinis. Kontempletyvi pagarba yra iškeliama aukščiau tradicinių apeigų. Pakankamai didelis Upanišadų religinis - mitologinis kompleksas.

Upanišados ir mitologija

Upanišadų mitologija – tai religinė mitologija, nes ji susilieja su ritualu. Visa, kas vyksta pasaulyje, net pats gyvenimas yra nesibaigiantis aukojimas, kvėpavimas – apeiga. Kadangi Upanišadų laikais žmogaus aukojimai jau buvo atgyvenę, tai pasaulio sūkurimas jose pateikiamas kaip žirgo aukojimo alegorija. Žirgas tapatinamas su Visata, o jo kūno dalys – su gamtos reiškiniais: „Jo galva – tai ryto aušra, o akis – saulė“.

Upanišadose vyrauja nuostata į vidinį ritualą. Pabrėžiama, jog nepakanka vien apeigų atlikimo. Atsiranda tendencija į monoteizmą. Tūkstančiai dievų suvedami į 33, o vėliau į vieną Brahmaną, kuris tampa vis labiau atsietas. Iškyla Upanišadų filosofinis pagrindas.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: