Upytė
- Kitos reikšmės – Upytė (reikšmės).
Upytė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Upytės bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Upytės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 454 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | UpytėVikiteka |
Upytė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 12 km į pietvakarius nuo Panevėžio, prie kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vaizdas:Eglise icone.svg Medinė Upytės Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia, pastatyta 1878 m. |
Upytės piliakalnis |
Atstatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis |
Upytės biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-38040) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Upytės linų muziejus įsikūręs Stultiškiuose |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Eksperimentinis ūkis |
Upytės memorialinis draustinis (149 ha) skirtas išsaugoti istoriniu požiūriu vertingą Upytės miestelį su Augustavos ir Upytės buvusių dvarų sodybomis bei piliaviete – Čičinsko kalnu. Piliakalnyje buvo įsikūrusi svarbi gynybinė pilis, o vėliau piliakalnis išgarsėjo padavimais apie nedorą poną Čičinską.
Geografija
Prie Upytės yra Upytės geomorfologinis draustinis (594 ha), įrengtas Upytės tvenkinys, stūkso Upytės piliakalnis (Čičinsko kalnas). Vakaruose teka Vešeta (kaimas išsidėstęs kairiajame krante).
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
NAUJAMIESTIS – 7 km | PANEVĖŽYS – 12 km Vaišvilčiai – 4 km |
||||||||||
|
Augustava – 1 km | ||||||||||
Naujarodžiai – 11 km KREKENAVA – 16 km |
ĖRIŠKIAI – 9 km | Stultiškiai – 2 km ĖRIŠKIAI – 8 km RAMYGALA – 19 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Upytė TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
1208 m. žemgaliai ir livoniečiai surengė žygį į Upytę ir pralaimėjo. Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a. vidurio, centras. 1254 m. lotyniškai rašytame vokiečių dokumente apie Žiemgalos padalijimą tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino minima Opiten vietovė. XIV a. kovų su Livonijos ordinu metu Upytė buvo ne tik administracinis, bet ir svarbus gynybinis centras, čia stovėjo Upytės pilis, tapusi kovų su Ordinu centru.
Livonijos kronika mini, kad 1367 m. „magistras nuvedė kariuomenę prieš lietuvius į Upytės žemę, kurią 4 dienas žudymais ir gaisrais niokojo“. 1368 m. Livonijos ordinas niokojo Upytės apylinkes, ėmė į nelaisvę bajorus su šeimynomis. 1378 m. Livonijos magistras „įniršęs išėjo prieš lietuvius, ypač Upytę, kur 9 dienas ir naktis žudė, degino, teriojo ir viską griovė“.
Iš Upytės pilies liko piliakalnis – Čičinsko kalnas. Vėliau čia įsikūrė Upytės dvaras ir miestelis.
Upytės žemė – Panevėžio apskrities pirmtakė: 1564–1566 m. vykdant teismų ir administracinę reformą buvo įkurtas Upytės pavietas, nors dar prieš tai iš Upytės valsčiaus centro funkcijas perėmė Krekenava, o po minėtų reformų pavieto centru tapo Panevėžys. Tačiau naujai įkurtas pavietas išlaikė Upytės vardą iki pat XIX a., kai buvo suformuota Panevėžio apskritis. 1558–1582 m. ir 1655–1661 m. karų metu miestelis smarkiai nukentėjo. XVIII a. miestelyje įsikūrė sentikiai.
Sovietmečiu buvo Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stoties ir eksperimentinio ūkio gyvenvietė. Stotis buvo linų auginimo mokslinių tyrimų centras.
2004 m. patvirtintas Upytės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIII a. | ? | Upytės žemės centras | |
1400–1413 m. | Upytės valsčiaus centras | ||
1413–1565 m. | ? | Trakų vaivadija | |
1565–1793 m. | ? | Upytės apskritis | |
1793–1795 m. | ? | ? | Upytės vaivadija |
1795–1796 m. | ? | Upytės apskritis | Vilniaus gubernija |
1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | |
1801–1831 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
1831–1842 m. | ? | Panevėžio apskritis | |
1842–1915 m. | ? | Kauno gubernija | |
1950–1953 m. | Upytės apylinkės centras | Panevėžio rajonas | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Upytės seniūnijos centras | Panevėžio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | |||||||
1885 m.*[4] | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | 1983 m.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
14 | 154 | 109 | 176 | 303 | 558 | ||
1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
581 | 594 | 577 | 525 | 454 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Čičinskas (Vladislovas Sicinskis; 1615–1672), Upytės pavieto dvarininkas, vėliau tapęs literatūros personažu.
- Antanas Belazaras (1913–1976), muzikantas.
Šaltiniai
- ↑ Upytė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Упита. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 849 psl. (rus.){{#subobject:Upytė (Упита, ESBE) |Straipsnis=Upytė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Упита |Žodyno tomas=Т. 34А (68) |Žodyno puslapis= 849 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Упита. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 323 psl. (rus.)
- ↑ Upytė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Upytė loadmap.net
- ↑ Upytė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 607 psl.
- ↑ Upytė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 560 psl.
- Upytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 382 psl.
- Upytė. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 582 psl.
- Baladė „Atokvėpis Upytėje“. Adomas Mickevičius, 1825.
- Upytės žemės 750 metų jubiliejus
- Adomas Mickevičius: „Sustojimas Upytėje“.
|