Upytės apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Upytės apskritis{{#set:Vardininkas=Upytės apskritis}}
Powiat upicki

POL województwo trockie IRP COA.svg

1566 – 1831

Blank.png

Lithuania-1795.svg

Upytės apskritis Vilniaus gubernijoje 1795 m.

Administracinis centras: Upytė, Panevėžys
1566-1795: POL województwo trockie IRP COA.svg Trakų vaivadija
1795-1831: Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
Gyventojų: 83 909 (1790)
Plotas: 9 100 km² (1790)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Upytės apskritis (Upytės pavietas) buvo vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose.

Turinys

Istorija

Buvęs Upytės pavieto Teismo archyvas (pastatytas 1614 m.)

1565-1566 metais Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma, po kurios įsigaliojo naujas valstybės administracinis padalijimas, sukurta nauja teismų sistema. Valsčiai buvo jungiami po keletą ir sudarė pavietus, kurie įėjo į vaivadijas. Upytės pavietas kartu su Kauno, Gardino, Lydos ir Trakų pavietais įėjo į Trakų vaivadiją.

Apskritis (pavietas) suformuota 15641566 m. reformos metu Upytės valsčiaus teritorijoje, jos centru paskirtas Panevėžys. Pavietuose buvo sudaromi seimeliai, kuriuose galėjo posėdžiauti visi pavieto bajorai. Seimeliai sprendė mokesčių, pavieto iždo, pavieto karinių dalinių, pareigūnų rinkimo reikalus. Seimeliuose buvo svarstomi ir valstybės reikalai, renkami atstovai į valstybės Seimą. 1717 m. seimelių įgaliojimai buvo susiaurinti. Seimeliui vadovavo aukščiausias pavieto pareigūnas – maršalka. Seimelis rinko vėliavininką, pranešdavusį bajorams apie visuotinį šaukimą, mokesčių rinkiką ir kitus pareigūnus. Paviete veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Pavieto teismai veikė Panevėžyje, 1614 m. pastatyti pastatai, iš kurių vienas, buvęs teismo archyvas išliko iki šių dienų.

Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų. Iki 1795 m. apskritis priklausė LDK Trakų vaivadijai (1793 m. buvo paskelbta Upytės vaivadija), 17951797 ir 18011843 m. Rusijos imperijos Vilniaus, 17971801 m. Lietuvos gubernijai. 1831 m. pertvarkyta į Panevėžio apskritį.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 9100 83.909 25 miestai ir miesteliai

Upytės pavieto pareigūnai

Seniūnai

Maršalkos

Pakamariai

Vėliavininkai (karužai)

Vaiskiai

  • 1770 - Bialozaras

Stalininkai

  • 1770 - Andrius Staševskis, buvo vedęs Joaną Šiukštaitę (lenk. Siuksztow) Staševskienę (lenk. Staszewska), susilaukė sūnaus Juozapo (vedė Konstanciją Puzynaitę) ir dukros Pranciškos

Ginklininkai

Šaltinis

|Straipsnis=Upytės apskritis |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Powiat upicki woj. trockiego |Žodyno tomas=T. V. |Žodyno puslapis=339 psl. }}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: