Upytės piliakalnis
| Upytės piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai |
Tarnagalos piliakalnio su papiliu piliakalnis, | |
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Panevėžio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Upytės seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Upytė | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aikštelės apimtis, m | 40×18 | |
| Priešpilis | 200×38 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – II tūkstm. pradžia | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis | |
| Unikalusis objekto kodas | 5431 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A266P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR745 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Upytės piliakalnis (arba Tarnagalos piliakalnis, Čičinsko kalnas) stūkso Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurę nuo Upytės. Pasiekiamas plentu 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, Panevėžys–Upytė, kaimo centre pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, pervažiavus Vešetą, už 50 m pasukus į dešinę šiaurės rytų prie pirmos sodybos dešinėje, nuo jos paėjus 100 m į priekį šiaurėn tiltu per Uostrautos upelį.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 1930–1931 m., supamos žvyringos kalvos šiaurės rytinėje siauresnėje dalyje. Pačios kalvos daugiau šiaurės rytų centrinėje dalyje, labiau į šiaurės rytus nuo centro, yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įduba. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 40×18 m dydžio, 1 m aukštesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytiniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už jo yra supiltas antras 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, jame matyti iki 30 cm skersmens akmenys. Pietvakariniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio terasą (joje irgi kyšo iki 30 cm skersmens akmenys), už jos yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6 m aukščio.
Šiaurės rytinio pylimo viršus apardytas iškastos duobės.
Papilys
Į šiaurės nuo piliakalnio, kitapus daubos esančioje didesnėje plokščioje kalvos dalyje įrengtas papilys, kurio pusmėnulio formos aikštelė pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 200 m ilgio, 16-38 m pločio. Jos pietvakarių–šiaurės rytų kraštuose supiltas 250 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio puslankio formos pylimas. Šiauriniame papilio šlaite, 4 m žemiau pylimo iškastas 7 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas pylimas, dabar nuardytas. Griovys ir pylimas per 1 m kyla į šiaurės rytų pusę ir šiaurės rytų šlaite tampa 9 m pločio terasa, toliau į šiaurės rytus vėl virstančia 4 m pločio, 0,2 m gylio grioviu ir 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimu.
Papilio pietvakarių ir šiaurės rytų šlaitai ir pylimo dalys sunaikintos karjero. Vidurinėje dalyje pylimas perkastas, šiaurės rytinėje dalyje prastumtas buldozeriu. Aikštelės šiaurinėje dalyje yra didesnė duobė.
Piliakalnis ir papilys apaugę praretintais lapuočiais medžiais ir krūmais. Šlaituose vietomis susiformavusios paviršinės erozijos.
Tyrimai
1997 m. papilio šiaurinėje dalyje 10 m pločio pylimo pjūvį (40 m²) padarė Saulė Urbanavičienė ir nustatė, kad jis piltas per vieną kartą. 2004 m. papilio aikštelėje A. Petrulienė ištyrė 35 m² dydžio plotą, aptiko dvaro laikų pastato pamatus. Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio (1614 m. – po 1673 m.) dvaras (žinomi 1604 m. ir 1638 m. jo inventoriai). manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras. Upytės pilis buvo dar XVI a. viduryje. [1]
300 m į pietus nuo piliakalnio yra III a. – V a. kapinynas, tyrinėtas 1938 m. ir 1998–1999 m.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Vyriausybės nutarimas „Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo“. 2007-02-07; Nr. 193. Paminklo teritorijos plotas 30 000 m², Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 13000 m².
Istorija
Piliakalnis už 0,5 km nuo Upytės. Manoma, jog Upytės pilį sugriovė kryžiuočiai XIV a.
Pilį statė senovės lietuviai, ji buvo medinė. Dabar piliavietė yra archeologijos ir istorijos paminklas.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Pakalniškių piliakalnis 26 km Raginėnų piliakalnis 27 km |
Kiūčių piliakalnis 16 km Papušių piliakalnis 6 km |
Stirniškio piliakalnis 38 km Likalaukių piliakalnis 46 km |
| |||||||
| Diauderių piliakalnis 33 km Kudinų piliakalnis 50 km |
|
Papilių piliakalnis 40 km | |||||||||
| Bakainių piliakalnis 24 km Baimainių piliakalnis 22 km |
Šukionių piliakalnis 27 km Sangailų piliakalnis 38 km |
Levaniškių piliakalnis 32 km Marijampolio piliakalnis 43 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 171 (Nr. 763)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.154
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 118.
- Saulė Urbanavičienė. 1998. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 111–112.
- Gintautas Zabiela 2004b. Upytės žemė II tūkstantmečio pirmoje pusėje // Iš Panevėžio praeities. Upytės žemei 750 metų. Panevėžys, p. 22–26.
| ||||||