Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Utena

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Utena
   Coat of arms of Utena (Lithuania).png   
Utenainwinter.jpg
Utena žiemą

Utena
55°29′38″N 25°36′11″E / 55.494°N 25.603°E / 55.494; 25.603 (Utena)Koordinatės:55°29′38″N 25°36′11″E / 55.494°N 25.603°E / 55.494; 25.603 (Utena)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija: Utenos miesto seniūnija
Gyventojų: 28 997 (2011 m.)
Plotas: 15,1 km²
Tankumas (2011): 1 920 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Utenà
Kilmininkas: Utenõs
Naudininkas: Ùtenai
Galininkas: Ùteną
Įnagininkas: Ùtena
Vietininkas: Utenojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-28001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: UtenaVikiteka

Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, 92 km į šiaurę nuo Vilniaus. Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, Utenos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1884 m.
Legenda cmentarz.svg Prie bažnyčios – Utenos senosios kapinės
Tree map icon.svg Stūkso Utenos akmuo su dubeniu (archeologijos paminklas)
Vandentiekio bokštas (istorijos paminklas)
  • Pašto rūmai (senoji pašto stotis, XIX a. klasicizmas, archit. V. Ričelis)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras
Japanese Map symbol (Library).svg Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 2 pašto skyriai (centrinis LT-28001)
RWB Krankenhaus.svg Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Utenos krašto muziejus (nuo 1929 m.)
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Mieste vasarą Rašės hipodrome rengiamos ristūnų lenktynės



Turinys

Geografija

Miesto įkūrimui skirtas paminklinis akmuo

Miestas įsikūręs Utenos aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Uteną teka kelios upės. Krašuona ir Vieša nuo jų santakos miesto centre keičia vardą į Vyžuona. Jos intakai – Utenėlė arba Utenaitė ir Rašė. Telkšo du ežerai – Vyžuonaitis ir Dauniškis. Yra miesto parkas.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: –42,9 °C. [4] 1986 m. birželį siautė rekordinis vėjas (40 m/s).

Miesto dalys

Mieste susikertantys šalies keliai



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Utena OpenLayers žemėlapyje
Utena „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Utena TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].

Istorija

Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I–II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje.

XIII–XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės.

1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

1416 m. pastatyta Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko Ldk Utenos dvaras. 1499 m. didysis kunigaikštis Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.

Šiaurės karo metu (17001721 m.) Utena buvo išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusių švedų. XVIII a. atidaryti parapinė mokykla. 1781 m. ją lankė 7, 1798 m. – 20 vaikų. Po Abiejų tautų respublikos padalijimo Utenos dvaras perėjo į privačias rankas.

Miestelis pradėjo atsigauti, kai pro jį buvo nutiestas plentas Peterburgas-Varšuva. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio ruožas Zarasai-Kaunas nutiestas 1830-1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento 1835–1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną, pašto stotyje įrengta telegrafo stotis. 1879 m. sudegė didžioji dalis Utenos. 1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Panevėžys.

1941 m. birželio 30 d. puolančios Vokietijos armijos vadų pasitarimas Utenoje (Vokietijos federalinis archyvas)

1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1924 ar 1926 m. suteiktos miesto teisės. Apie 1950 m. į miestą iš apylinkių (Šeimaties, Sirvydžių, Nečėnų, Stalilioniškių) ėmė kraustytis sentikiai, kurių parapija 1980 m. turėjo apie 1000 tikinčiųjų.

Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos – gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką. 1954 m. įkurta medicinos mokykla. Sovietmečiu dirbo mėsos ir pieno kombinatai, traktorių remonto gamykla, laboratorinių elektros krosnių gamykla, Marytės Melnikaitės gamybinis susivienijimas, nealkoholinių gėrimų kombinatas (gaminta „Pepsicola“ ir „Fanta“), veikė politechnikumas, profesinė technikos mokykla, medicinos mokykla. 1979 m. Utenos paštas iš senosios pašto stoties persikėlė į naujus rūmus.

1996 m. patvirtintas dabartinis Utenos herbas – aukso spalva spindinti pasaga, laimės simbolis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki XIV a. Deltuvos seniūnija
XVI a. Utenos valsčiaus centras
15641864 m.  ? Ukmergės apskritis
18641915 m. Utenos valsčiaus centras
19151919 m.  ? Utenos apskrities centras
19191950 m. Utenos valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Utenos rajono centras Vilniaus sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Utenos miesto seniūnija, Utenos seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybės centras Utenos apskrities centras


Pavadinimo kilmė

Utena – vandenvardinis vietovardis. Apylinkėse gausu vandenvardžių su šaknimi uten- : ežerai Utenas, Vyžuonaitis ir Utenykštis, upė Utenėlė (arba Utenaitė). Labiausiai tikėtina, kad miestas pavadintas pagal Utenėlės upelį, kuris anksčiau vadinosi tiesiog Utena, o miestui išaugus įgavo mažybinę priesagą.[8] Kryžiuočiai savo raštuose miestą vadino Uten, Utten, Vitena ir kitais vardais.

Savivalda

1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija kitų savivaldos teisių nesuteikė, miestelis liko valsčiaus centru. Tik 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, bet miestelėnai jomis nepasinaudojo, nes netrukus visas kraštas atiteko Rusijai. Utenos valsčius priklausė Ukmergės apskričiai.

Pirmojo pasaulinio karo metais Utena tapo apskrities (kreizo) centru. 1918 m. miestą užėmę bolševikai buvo įsteigę savo revoliucinį komitetą, bet 1919 m. birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo karininkas Kazys Ladyga, miestą išvadavo ir buvo sudaryta miesto savivaldybė bei įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. SSRS okupacijos metais Utena realios savivaldos neturėjo.

1990 m. išrinkta Utenos rajono savivaldybės taryba, o nuo 1995 m. miestas savivaldybėje turi atskiros seniūnijos statusą.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m.*[2] 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.
500 884 3 200 3 188 4 890 5 339 6 276 7 200
1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
13 300 20 100 23 461 34 430 33 860 32 881 32 789 32 572
2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2011 m.sur. - - - -
32 476 31 943 31 142 28 997 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Konstantinas Jasiukaitis (1882–1941), rašytojas, palaidotas senosiose miesto kapinėse, šalia Vytauto aikštės. Ant kapo 1983 m. pastatytas stogastulpis (liaudies meistras S. Karanauskas).
  • Jeronimas Uborevičius (1896–1937), sovietų karininkas, kilęs iš Utenos krašto, kuriam atminti sovietmečiu miesto centre stovėjo paminklas.
  • Bernard Lown (1921–), Nobelio premijos laureatas, defibriliatoriaus išradėjas, taikos aktyvistas. Gimė Utenoje, 13 metų persikėlė į JAV.
  • Saulius Šaltenis (1945–), prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius.
  • Simona Krupeckaitė (1982–), dviratininkė.
  • betoninis Jono Basanavičiaus biustas skvere (1934 m.; skulptorius Boleslovas Plungė). J. Basanavičius XX a. pradžioje lankėsi Utenoje ir domėjosi apylinkių archeologiniais paminklais.

Žydų bendruomenė

Iki II pasaulinio karo Utenoje ir jos apylinkėse gyveno keletas tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, iš kurių daugiau nei 90 proc. buvo išžudyta vokiečių ir jiems talkinusių lietuvių. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, vien 1941 m. liepos-rugpjūčio mėnesio Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 4 603 žydų tautybės asmenys – vyrai, moterys ir vaikai.

Apie 1960 m. Utenoje gyveno tik apie 50 žydų tautybės asmenų.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Pramonė

Miesto pramonės pirmagimis – Laboratorinių elektros krosnių gamykla, pastatyta 1960 m. už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose.

1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, o 1975 m. prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, jis tapo stambiausia miesto pramonės įmone.

Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Utena. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Уцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 35 (69) : Усинский пограничный округ — Фенол. С.-Петербургъ, 1902., 104 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Уцяна. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 408 psl. (rus.)
  4. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  5. Utena wikimapia.org
  6. Utena maps.vlasenko.net
  7. Utena loadmap.net
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 236–237 psl.
  9. Utena. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 616 psl.
  10. Utena. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 582 psl.
  11. Utena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 389 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: