Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Utenos apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Utenos apskritis
Utenosapskritherbas.PNG
(Detaliau)
Lithuanian-Counties-Utena.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Centras: Utena
Gyventojų: 150 598 (2011 m.(8)
Plotas: 72017,201 km²
720,100 ha
2,780.306 mi²
km² (5)
Tankumas (2011): 2121 žm./km²
0.21 žm./ha
54.39 žm./mi²
žm./km²
ISO 3166-2: LT-UT
Commons-logo.svg Vikiteka: Utenos apskritisVikiteka

Utenos apskritis – 19952010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.

Apskrityje yra 6 savivaldybės:

Turinys

Istorija

Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių, deja, nepalikę jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.

Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240–1299) 1263 m. vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).

Po 15641566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės apskričiai, o šiaurinis kampas – Breslaujos apskričiai. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.

XX amžius

Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. 19411944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

Iš naujo Utenos apskritis suformuota 1994 m. 2004 m. patvirtintas Utenos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 1550 43.010
1919 13 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Molėtų valsčius, Pakalnių valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
1923
(išsamiau)
3090 108.960 14 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Joniškio valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Linkmenų valsčius, Molėtų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
  • 17 miestelių
  • 927 kaimai
  • 4 bažnytkaimiai
  • 149 dvarai ir palivarkai
  • 1003 vienkiemiai
  • 11 kitų gyvenviečių
1933 14 valsčių
1939 2519
1940 114.120
1942 91.900
1943 2680
1949
(suskirstymas)
2134 12 valsčių (88 apylinkės)
  • 1 miestas
  • 8 miesteliai
1950 88 apylinkės
2001 7201 185.962 6 savivaldybės: Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė
  • 10 miestų
  • 3823 kaimai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[1]
185 962 178 977 150 598

Valsčiai

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Alantos valsčius 1919, 1921–1950 Alanta
Anykščių valsčius 1919–1947 Anykščiai
Daugailių valsčius 1919–1950 Daugailiai
Debeikių valsčius 1919–1947 Debeikiai
Inturkės valsčius 1947–1950 Inturkė
Joniškio valsčius 1922–1923, 1927–1940 Joniškis
Kuktiškių valsčius 1919, 1921–1950 Kuktiškės
Leliūnų valsčius 1919–1950 Leliūnai
Linkmenų valsčius 1919–1940 Saldutiškis
Molėtų valsčius 1919, 1921–1950 Molėtai
Pakalnių valsčius 1919, 1921–1922, 1940 Pakalniai
Skiemonių valsčius 1919–1947 Skiemonys
Skudutiškio valsčius 1947–1950 Skudutiškis
Tauragnų valsčius 1919, 1921–1950 Tauragnai
Utenos valsčius 1919–1950 Utena
Užpalių valsčius 1919–1950 Užpaliai
Videniškių valsčius 1947–1950 Videniškiai
Vyžuonų valsčius 1919–1950 Vyžuonos

Miestai

Apskrityje yra 10 miestų, iš kurių didžiausi:

  1. Utena
  2. Visaginas
  3. Anykščiai
  4. Zarasai
  5. Ignalina
  6. Molėtai

Tarptautinis bendradarbiavimas

Apskrities viršininkai

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[2]

Šaltiniai

  1. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  2. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.

Literatūra

  • Utenos apskritis: albumas (fotografas Jonas Danauskas; tekstų autorius Petras Panavas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 112 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-28-6
  • Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: