Vėžys (liga)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pažeistos sveikos ląstelės pasmerktos apoptozei (programuotai ląstelių žūčiai), tačiau vėžinės ląstelės išvengia apoptozės. Toks primityvus (klasikinis) dalijimosi modelis pastaruoju metu keičiamas samprata, kad tik dalis vėžinių ląstelių turi begalinio dalijimosi potencialą, ir jų nekontroliuojamą organizmo daugėjimą apsprendžia būtent jos, taip vadinamos vėžio kamieninės ląstelės, neturinčios beveik nieko bendra su normalaus audinio kamieninėmis ląstelėmis

Vėžinės ligos (moksl.neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Ląstelių dauginimasis yra įprastas fiziologinis procesas, veikiantis beveik visuose audiniuose įvairiomis aplinkybėmis – kaip reakciją į sužalojimą, imuninės reakcijos, mirusių ar pašalintų ląstelių atnaujinimas. Šis procesas griežtai reguliuojamas, saugant organų ir audinių vientisumą. Vėžį sąlygojančios DNR mutacijos ar epigenetiniai poveikiai chromatinui, kariotipo - chromosomų pokyčiai pažeidžia normalaus organizmo audinio būseną ir nukreipia ją nekontroliuojamo augimo kryptimi.

Dėl nekontroliuojamo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro auglys, kuris gali būti piktybinis arba nepiktybinis (gerybinis).

Pastaraisiais metais vis labiau įsigali taip vadinama vėžinių kamieninių ląstelių teorija, laikanti, kad piktybinio auglio ar kraujo, limfos piktybėjimo priežastimi yra pokyčiai susiję su dažniausiai atskiromis, atsparokomis gydymui chemoterapinėmis priemonėmis, ląstelėmis, kurios panašiai kaip sveiko organizmo kamieninės ląstelės (su kuriomis beveik neturi nieko bendro), besidalindamos auglyje sudaro jame atskirų, labiausiai agresyvių ląstelių visumą greta likusiųjų auglio ar kraujo, limfos piktybinio susirgimo.

Nepiktybiniai augliai neplinta į kitas kūno vietas bei nepažeidžia aplinkinių audinių, jie retai kelia pavojų gyvybei, nors kartais gali būti ir grėsmingi. Pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali užspausti svarbius smegenų centrus ir sukelti sunkius neurologinius pakitimus ar net mirtį.

Piktybiniai augliai (vėžiai) augdami naikina aplinkinius audinius, vėliau persikelia į kitas organizmo vietas, sukeldami metastazes. Negydomi ar nepagydomi (nepasiduodantys gydymui, rezistentiški) vėžiai visada baigiasi mirtimi.

Turinys

Požymiai, simptomai

Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis nebūti.

Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:

Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai

Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.

Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje, gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.

Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių pirmtakuose.

Limfoma prasideda limfiniame audinyje.

Melanoma išsivysto melanocituose.

Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame, glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame, retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame audinyjeskersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse, rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.

Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai

Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).

Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos, daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai – limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos kaklelio vėžys, kolorektalinis vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys, plaučių vėžys, mezotelioma, burnos ertmės vėžys, osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys, kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma, rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys), odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys, skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai

Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei paaugliams.

Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių) sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma), inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais (pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai. Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų, neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais, bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant rabdomiosarkoma).

Priežastys ir profilaktika

Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi radiacija, manoma, kad įtakos turi ir paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad industriniai ir tabako dūmai yra daugybės kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)…) šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė – vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio organizme užtikrinimą. Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai kuriose valstybėse rūkymas kavinėse, restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio vartojimas didina tikimybę susirgti burnos, stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja [1], kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50 %. Pasaulinis vėžio pranešimas (angl. World cancer raport) pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą, sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą trečdalį vėžinių susirgimų [2].

Sergamumas bei mirtingumas

Lietuvoje vėžiu serga apie 70 tūkst. gyventojų, iš kurių kasmet miršta apie 17 tūkst.

Gydymas

Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.

Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:

  • chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas. Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui. Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija, mastektomija;
  • chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;
  • švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas;

Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.

Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai

Nuorodos ir išnašos

Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vikiteka




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.