Vėlė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    
Baltų religija

Baltic Cross.JPG

Pagrindai

Baltų religija
Baltų mitologija
Prūsų mitologija · Lietuvių mitologija · Latvių mitologija

Pagrindinės dievybės

Perkūnas · Gabija · Žemyna · Dievas
Patulas · Pikuolis · Patrimpas
Laima · Medeina · Velnias

Šventvietės, apeigos

Alka · Romovė · Šventoji giraitė
Krivis · Vaidilutės · Krivulė

Rekonstrukcija

Baltų neopagonybė
Romuva · Dievturyba · Druwi

Baltic Cross.JPG

Vėlė – senovės baltų mitologijoje – mirusiojo dvasia. Buvo tikima, kad žmogui mirus vėlė atsiskiria nuo kūno ir kurį laiką klaidžioja tarp gyvųjų (įsikuria ant aukšto, medyje ir kt.). Gerų žmonių vėlės, kaip tikėta, padėdavusios gyviesiems, o blogų (nusikaltėlių, savižudžių) – kenkdavusios. Gyvieji, norėdami numaldyti vėles ir tikėdami, kad jos gyvena kaip ir gyvi žmonės, dėdavo į mirusiojo kapą įkapes, nešdavo joms maisto (iš to išsivystė Ilgių arba Vėlinių tradicija). Tikėta, kad vėlės galiausiai iškeliauja į kitą pasaulį (dausas, kapines, „vėlių kalnelį“).

Vėlių įsivaizdavimas per amžius kito: seniausiais laikais jos įsivaizduotos persikūnijusios į gyvūnus (paukščius, bites, peles ir kt.), vėliau – kaip šmėkla, neryški žmogaus figūra. Prasidėjus mirusiųjų deginimo papročiui (II tūkstantmetyje pr. m. e.), vėlės vaizdinys tapo nebe toks aiškus, nematerialus.

Apie vėlių pagarbinimo kultą (Ilges) mini Janas Dlugošas, Motiejus Strijkovskis, Jonas Lasickis ir kiti istorikai. Krikščionybės laikais vėlės vaizdinys sumišo su krikščionišku nemirtingos žmogaus sielos įsivaizdavimu[1].

Žodis vėlė kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies ṷel-, reiškiančios mirtį. Iš šios šaknies taip pat kilę žodžiai Velnias (mirusiųjų pasaulio valdovas), vėliava (mirsiančiųjų būrys), vėlyvas, vėlai (kuomet vėlės klajoja).

Šaltiniai

  1. Vėlė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 477 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1910-0=1910 wiki spaudos ženklai).