Vėluvos apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Vėluvos apskritis{{#set:Vardininkas=Vėluvos apskritis}}
Landkreis Wehlau

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of USSR.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Apygarda::Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras: Vėluva

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Vėluvos apskritis(vok. Landkreis Wehlau) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Vėluva.

Turinys

Istorija

Vėluva – sena prūsų notangų žemė. Ją 1255 m. užėmė Vokiečių ordinas ir pastatė kelias pilis buvusių notangų pilių vietose. 1347 m. ir 1376 m. kraštą buvo užėmusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio kariuomenė. Vėluvoje 1362 m. pakrikštytas Kęstučio sūnus Vaidotas.

Kraštas pasižymėjo duoninių javų derliais, veikė keliolika malūnų ir kepyklų. Vėliau Vėluvos žemė garsėjo čia auginamais trakėnų veislės žirgais, veikė keli dideli jų žirgynai, buvo rengiami žirgų turgūs. 1894 m. nutiestas geležinkelis Šepučiai-Eitkūnai ir Prūsijos valstybinis plentas.

Apskrityje buvo Alnos, Tepliavos ir Vėluvos miestai, 112 gyvenviečių ir 3 valstybiniai dvarai. 1938 m. tik kelios gyvenvietės buvo pervadintos vokiškais vardais.

Gyventojai

Didelė dalį gyventojų sudarė valstiečiai laukininkai. Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 48 556 n.d. 274 181
1900 46 348 45 645 412
1910 47 179 45 784 1 054
1925 46 925 46 030 597 135
1933 47 643 46 606 737 89
1939 49 127 46 866 957 37

Lietuviai

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. Vėluvos apskrityje lietuviškai kalbėjo daugiau, kaip pusė gyventojų, 1852 m. apie 38 %, 1890 m. apie 25 % žmonių.

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: