Vabalninkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vabalninkas
   Vabalninkas.jpg   
Vabalninko centras.JPG

Vabalninkas
55°58′52″N 24°44′49″E / 55.981°N 24.747°E / 55.981; 24.747 (Vabalninkas)Koordinatės:55°58′52″N 24°44′49″E / 55.981°N 24.747°E / 55.981; 24.747 (Vabalninkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija: Vabalninko seniūnija
Gyventojų: 1 057 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Vabalniñkas
Kilmininkas: Vabalniñko
Naudininkas: Vabalniñkui
Galininkas: Vabalniñką
Įnagininkas: Vabalninkù
Vietininkas: Vabalninkè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-41033


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: VabalninkasVikiteka

Vabalninkas – miestas Biržų rajono savivaldybėje, 26 km į pietus nuo Biržų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1817 m.; su varpine.
Legenda zabytek judaizmu.svg Žydų kapinės
Legenda pomnik.svg Miesto skulptūros:
  • Miesto centre stovi skulptūra „Svajonė“ (autorius Rytas Belevičius, įvaizdžiu pasirinktas biblinis karalius Dovydas),
  • Centrinėje aikštėje pastatytas medinis stulpas su išraižytais Vabalninko valsčiuje gimusio poeto Jono Strielkūno eilėraščio žodžiais,
  • Paminklinis akmuo pokario rezistencijos kovų dalyviams.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Vabalninko biblioteka su muziejumi
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

R. Belevičiaus skulptūra „Svajonė“ Vabalninko centre

Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Šiauriniu pakraščiu teka Vabala, kuri Vakaruose įteka į Tatulą, į vakarus nuo miesto prie kelio link Panevėžio žaliuoja Vabalninko šilas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vabalninkas OpenLayers žemėlapyje
Vabalninkas „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Vabalninkas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Vabalninkas (Wobolniki) pavaizduotas 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Į pietus nuo miesto, prie Musės upelio yra V–XII a. senkapis, vadinamas Milžinkapiais, tyrinėtas 1975 m. [7]

Vabalninko kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1554 m., Vabalninko dvaras – 1555 m. 1593 m. Varšuvos seimas pavedė Vabalninką karaliaus Žygimanto III žmonai Onai Austrei. 1617 m. pastatyta pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia. LDK pakanclerio Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu įkurta Vabalninko katalikų parapija, prie jos įkurta mokykla. Nuo 1618 m. Vabalninkas vadinamas miesteliu, 1619 m. Vabalninkui suteikta privilegija rengti turgų.

1625 m. Vabalninką paėmė švedai, miestelis nukentėjo nuo maro epidemijos. 1639 m. istorijos šaltiniuose paminėta Vabalninko parapijos mokykla. 1644 m. Vabalninko miestelėnams leista patiems daryti ir pardavinėti naminį alų. 1667 m. Vabalninkui pakartotinai patvirtinta teisė turėti turgų. Nuo XVII a. gyveno daug žydų, buvo sinagoga.

1696 m. sudegė pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia, o 1698 m. ir visą Vabalninką ištiko pirmasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras. 1714 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia, ją vizitavęs kanauninkas Ancuta savo pranešime rašo, kad Vabalninke mokykla dar yra ir mokytojas, bet visai nebėra vaikų, nors mokytojas algą tebegauna. 1729 m. Vabalninką ištiko antrasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras, kurio metu sudegė ir bažnyčia. 1734 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia.

1775 m. Vabalninkui pripažintos Magdeburgo teisės, jis vadinamas laisvuoju miestu. Bet 1776 m. Magdeburgo teisės Lietuvoje buvo paliktos tik Vilniui, Kaunui ir Trakams, jų neteko ir Vabalninkas. 1789 m. istorijos šaltiniuose Vabalninkas vėl vadinamas laisvuoju miestu. 1777 m. Vabalninke pastatyta nauja parapijos mokykla, joje mokėsi 10 bajorų ir 30 ūkininkų bei miestelėnų vaikų. 1792 m. balandžio 26 d. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą.

1818 m. pašventinta naujoji bažnyčia, prie Vabalninko mokyklos įsteigta biblioteka, turėjusi 124 knygas. 1815 m. lapkričio 22 d. Vabalninke, grįždamas iš Prancūzijos lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1825 m. Vabalninką ištiko trečiasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.

1831 m. kovo 23-25 d. norą dalyvauti 1831 m. sukilime pareiškė 244 Vabalninko parapijos valstiečiai. 1834 m. Vabalninką ištiko ketvirtasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras. 1851 m. įsteigta valdinė Vabalninko pradinė mokykla. 1860 m. Vabalninke surašyta bažnyčia, mokykla, 2 sinagogos, 2 špitolės seneliams, alaus bravoras, malūnas, 7 krautuvės, valsčiaus įstaiga ir antstolio raštinė. 1869 m. rugsėjo 25 d. Dorpato universiteto auklėtinis provizorius Vasilijus Bodendorfas Vabalninke atidarė vaistinę.

1875 m. įsteigta Vabalninko miestelėnų taryba, 1879 m. įsteigtas taupomasis skolinamasis bankelis. 1883 m. Vabalninke įsteigtas paštas, bet tais pat metais Vabalninką ištiko penktasis, o 1884 m. ir šeštasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras. 1890 m. Vabalninke įkurtas choras (vadovas Juozas Naujalis), o bažnyčioje pastatyti vargonai (meistras Juozapas Radavičius). 1892 m. Vabalninke įsteigta valsčiaus ligoninė. 1903 m. įsteigtas telegrafas.

1905 m. rugpjūčio 9 d. Vabalninke įvyko demonstracija prieš caro valdžią, rugpjūčio 15 d. Vabalninko žmonės sunaikino degtinės sandėlį, o rugpjūčio 28 d. įvyko gyventojų susirėmimas su caro policija. 1905 m. spalio 12 d. Vabalninko žmonės pašalino carinę vietos valdžią. Tik 1906 m. sausio mėnesį į Vabalninką atkurti seną tvarką atvyko caro dragūnų būrys.

1907 m. Vabalninko mokyklai paskirtas pirmasis mokytojas lietuvis. 1907 m. įkurtas vienas pirmųjų valstiečių galvijų kontrolės ratelis. 1908 m. Vabalninke įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įkurtas Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius.[8] Pirmojo pasaulinio karo metais didžioji miestelio dalis vėl sudegė. 1950 m. suteiktos miesto teisės. 1997 m. patvirtintas naujasis Vabalninko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1554 m. Upytės valsčius  ?
~1772 m. Vabalninko valsčius Upytės apskritis Trakų vaivadija
18001915 m.  ?  ? Kauno gubernija
19191922 m.  ? Biržų-Pasvalio apskritis
1922–1924 m. Vabalninko valsčiaus centras
1924–1950 m. Biržų apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vabalninko rajono centras Šiaulių sritis
1953–1959 m.
1959–1963 m. Biržų rajonas
1963–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vabalninko apylinkės centras
nuo 1995 m. Vabalninko seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybė Panevėžio apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas yra upėvardinės kilmės (nuo Vabalos upės) su priesaga ir galūne -ninkas.[9] Dar iki XX a. tarpukario gyvavo pavadinimo lytis Vabalninkai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2011 m.
1858 m.[3] 1860 m. 1970 m.sur. 1976 m.[10]
1 178 1 200 2 070 1 700
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
2 205 1 905 1 328 1 057

Žymūs žmonės

Medinis stulpas su poeto J. Strielkūno žodžiais Vabalninko centre

Vabalninke gimė:

Vabalninke gyveno:

Ūkis

1860 m. Vabalninke buvo 3 odos dirbtuvės, alaus bravoras, malūnas, 7 krautuvės. Tarpukariu įsteigta pieninė, 19321942 m. Vabalninko Pieno perdirbimo bendrovė, 19471969 m. Vabalninko sviesto gamykla. 1948 m. įkurta žemės ūkio mokykla, nuo 1955 m. Vabalninko tarybinis ūkis-technikumas. 19441948 m. veikė valstybinis malūnas, 19511956 m. artelė „Spartuolis“, 1956–1960 m. Vabalninko TSO „Spartuolis“. 19451996 m. veikė Vabalninko vartotojų kooperatyvas, 19501954 m. Vabalninko rajono Vabalninko linų paruošų skyrius. Sovietmečiu veikė „Lelijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas.

Šaltiniai

  1. Vabalninkas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Вобальники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 697 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Вобольники. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 497 psl. (rus.)
  4. Vabalninkas wikimapia.org
  5. Vabalninkas maps.vlasenko.net
  6. Vabalninkas loadmap.net
  7. Emilis Trečiokas. Biržų rajonas. - Vilnius: Mintis, 1985.
  8. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 237–238 psl.
  10. Vabalninkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 402 psl.
  • Vabalninkas. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 721 psl.
  • XX amžiaus Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės žmonės / Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas (sud. Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė). – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007. – 350 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-27-4
  • Sąjūdis Vabalninke (sud. Angelė Skeberdytė-Jurevičienė). – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2008. – 74 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-52-6
  • Jie gyveno Vabalninke, 1925–1941: fotoalbumas / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (sud. Dalija Epšteinaitė). – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009. – 167 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-736-24-0


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.