Vaclovas Augustinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaclovas Augustinas

Vaclovas Augustinas (g. 1959 m. spalio 17 d. Vilniuje) – kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.

Turinys

Mokslo ir studijų metai

19661976 m. Vaclovas mokėsi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Tuo pat metu jis 19661978 m. dainavo Vilniaus mokytojų namų berniukų ir jaunuolių chore Ąžuoliukas.

19761981 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje choro dirigavimą (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė).

19841992 m. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo kompoziciją (prof. J. Juzeliūno klasė).

19931995 m. tobulinosi šios akademijos Kompozicijos katedros meno aspirantūroje.

Darbinė veikla

19791992 m. „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytojas. 19801982 m. berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ dirigentas. 19871990 m. Vilniaus roko grupės „Antis“ muzikantas.

Nuo 1996 m. Lietuvos muzikos akademijos "Choro dirigavimo ir Kompozicijos katedros" dėstytojas. Nuo 1997 m. Vilniaus pedagoginio universiteto "Meninio ugdymo katedros" dėstytojas.

Choras "Jauna muzika"

Nuo 1992 m. Vilniaus miesto savivaldybės kamerinio mišriojo choro (25 dalyviai) „Jauna muzika“ meno vadovas ir dirigentas. Jo kaip chorvedžio darbas su šiuo kolektyvu – dirigento kūrybinės ir meninės brandos aukso amžius. Choras parengė kelis šimtus užsienio klasikų ir šiuolaikinių kūrinių, daug dėmesio skyrė ir šiuolaikinės lietuvių muzikos propagavimui, surengė apie 150 koncertų Lietuvoje ir svetur.

Choras yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas: 1992 m. R. Schumanno Vokietijoje (Zwickau) pirma premija, Vengrijoje (Debrecene) pirma premija ir Grand Prix, 1993 m. Bulgarijoje (Varnoje) Grand Prix Europo, Japonijoje (Takarazukoje) pirma premija ir Grand Prix, Šveicarijoje (Neuchatelyje) pirma premija, 1991 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje gavo Grand Prix, o 1996 m. Ispanijoje (Tolozoje) – pirmą, antrą ir trečią premijas. „Jauna muzika“ koncertavo Vokietijoje, Latvijoje, Švedijoje, Austrijoje, Izraelyje, Suomijoje, Danijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Choras su simfoniniais ir kameriniais orkestrais atliko stambių kantatinio – oratorinio žanro J. S. Bacho, G. F. Händelio, W. A. Mozarto, A. Vivaldi, G. Verdi, G. Puccini, F. Schuberto, I. Stravinskio, M. Ravelio, E. Elegaro, K. Pendereckio, D. Šostakovičiaus, A. Schönbergo ir kitų autorių kūrinių. „Jauna muzika“ parengė sudėtingų kūrinių programų į meistriškumo kursus pakviestiems dirigentams iš Danijos, Japonijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Choras išleido du kompaktinius diskus, padarė įrašų Lietuvos ir Danijos radijui. „Jauna muzika“ yra tarptautinės chorinės muzikos federacijos ir „Europa Cantat" narė.

Choras dalyvavo 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje – chorų konkurso antrojo turo klausytojams atliko F. Martino Mišias.

V. Augustinas vedė meistriškumo kursus ir skaitė paskaitas 1993 m. Švedijos chorų dirigentų suvažiavime, 1996 m. tarptautiniame chorų festivalyje Ispanijoje, 1997 m. Klaipėdoje. 1992 m. gavo specialią dirigento premiją tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (Vengrija) ir 1994 m. Lietuvos kultūros ministerijos premiją už lietuvių kompozitorių kūrinių populiarinimą. 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas.

Nuo 1993 m. V. Augustinas – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Sukūrė instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai kantata mišriajam chorui „Paklauskit vaiko patarimo“, liaudies dainų aranžuotės mišriajam chorui „Supkit meskit“ ir „Treputė martela“, mišriajam chorui, sopranui ir simfoniniam orkestrui „Gloria“, dvigubam chorui a cappella „Hymne a Saint Martin“, išplėtota liaudies daina „Pūtė vėjas“, daina „Bėk, kielele balta“, „Rambynas" ir kt.

Nuorodos,šaltiniai

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 101% (+5750-0=5750 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-55=-55 wiki spaudos ženklai).