Vaclovas Bagdonavičius
Vaclovas Bagdonavičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnai, Kurtuvėnų valsčius |
| |
Veikla | |
| |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
| |
Žinomas už | Vydūno draugijos pirmininkas |
| |
Vikiteka | Vaclovas BagdonavičiusVikiteka |
Vaclovas Bagdonavičius (1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnai, Kurtuvėnų valsčius) – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius, visuomenininkas.
Kilmė ir šeima
Tėvai – Pranciškus Bagdonavičius (1911 m. ... d. Gervėnuose, Kurtuvėnų valsčius - ... Gervėnuose), po tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomemėje ūkininkavo senelio žemės reformos metu gautoje žemėje, 1940 m. vedė Zofiją Kasčiuškaitę iš Vaiguvos valsčiaus , 1944 m. rugpjūtį žuvo Gervėnų kaime vykstant mūšiui tarp vokiečių ir rusų. – Zofija Bagdonavičienė (iki 1940 m. Kasčiuškaitė, g. ..., ūkininkė, po karo ištekėjo už žuvusio vyro brolio Domininko Bagdonavičiaus. Šeimoje gimė dar du sūnūs – Stanislovas (g. 1952 m.) ir Kęstutis (g. 1961 m.).
Broliai – Algirdas Bagdonavičius (g. 1944 m. ...), profesija. – Stanislovas Bagdonavičius (g. 1952 m. ...), profesija. – Kęstutis Bagdonavičius (g. 1961 m. ...), profesija.
Šeima – žmona Virginija Bagdonavičienė (iki 1970 m. Biežytė, g. ... Panevėžyje), profesija.
Sūnūs – Arvydas Bagdonavičius (g. 1972 m. ... d. Vilniuje), profesija; – Vaidotas Bagdonavičius (g. 1974 m. ... d. Vilniuje).
Moksleivio ir studijų metai
1945–1956 m. mokėsi Bubių septynmetėje mokykloje. 1956–1957 m. – Šiaulių J.Janonio vidurinėje mokykloje.
1957–1960 m. – Bazilionių vidurinėje mokykloje.
1960-1965 m. Vilniaus universitete (VU) Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą ir baigęs studijas gavo filologo ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo diplomą.
Tolesniu mokslo keliu
1969–1972 m. Vilniaus universiteto aspirantas. 1987 m. filosofijos mokslų kandidatas, disertacijos pagrindu parengė ir išleido monografiją „Filosofiniai Vydūno humanizmo kūriniai“, humanitarinių mokslų daktaras.
Darbo ir veiklos patirtis
1960–1961 m. Vilniaus namų statybos kombinato betonuotojas.
Nuo 1964 m. Pasvalio r. Saločių vidurinės mokyklos mokytojas.
Nuo 1972 m. Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno instituto (LKFIMI) /iki 1991 m./, Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (LFSITI) /iki 2002 m./ ir Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto (LFISI) mokslo darbuotojas.
Nuo 1996 m. dar ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, docentas.
Mokslinė ir akademinė veikla
Pagrindinės tyrimo sritys – Lietuvos filosofijos bei etninės minties istorija, etikos teorija, literatūros istorija, Mažosios Lietuvos kultūra.[1] Nagrinėja Vydūno kūrybą, Vydūno „Raštų“ sudarytojas, per 200 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos kultūros fondo vadybos, Tautos namų tarybos narys, žurnalų „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininko, „Humanistica“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas; almanachų „Ramuva“ bei „Naujoji sąmonė“ vienas iš atsakingų redaktorių. Prisidėjo prie žurnalo „Logos“ leidybos. Knygos „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“ redaktorius. Filosofinės antropologijos, hermeneutikos ir orientalistikos žurnalo „Eidos“ redaktorius.
Ekspertinė ir visuomeninė veikla
1967 m. įkurtos Indijos bičiulių draugijos vienos iš aktyvistų, Vydūno palaikų perlaidojimo į gimtinę komisijos pirmininkas ir iniciatorius, 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovauja. 1967 m. Indijos bičiulių draugijos vienas steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ bei „Humanistica“ redaktoriaus pavaduotojas, almanachų „Romuva“, „Naujoji sąmonė“ vienas atsakomųjų redaktorių. Visuotinė lietuvių enciklopedijos vienas autorių.
Bibliografija
- Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai, monografija, 1987 m.
- Vydūnas, raštai, 4 t., parengė, 1990–1994 m.
- Vydūnas lietuvių kultūroje, str. rinkinys, 1994 m., sudarė ir redagavo
- Regionalizmas kaip kultūrinė alternatyva globalizacijai, rusų kalba
- Vydūnas, 2-asis leidimas.
Įvertinimai
- 1992 m. Čikagos Vydūno fondo premija.
Nuorodos, šaltiniai
- ↑ Romanas Žibaitis. Vaclovas Bagdonavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 437 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.