Vaišelga

Vaišelga
Lietuvos didysis kunigaikštis
XVI a. - XVII a. imaginacinis portretas
Palemono dinastija
Gimė	1223 m.
Mirė	† 1267 m. balandžio 18 d.
Tėvas	Mindaugas
Motina	Pirmoji Mindaugo žmona
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1265 m. - † 1268 m.
Pirmtakas	Treniota
Įpėdinis	Švarnas

Vienuolynas, kuris buvo tikriausiai įkūrtas Vaišvilko (tapyba Napoleono Orda)

Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18-23 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, vyriausias Mindaugo sūnus. Valdė 1264 – 1267 m. Vidaus karo su Tautvilu, Edivydu ir Vykintu metu Vaišelga rėmė tėvą.

Mindaugui ir dviem jo sūnums žuvus, Vaišelga buvo vienintelis likęs gyvas sūnus.

Vaišelga greičiausiai buvo Mindaugo vietininkas Naugarduke (Juodojoje Rusioje), kur 1245 m. buvo apsikrikštijęs stačiatikiu. 1253–1254 m. tapo Naugarduko kunigaikščiu (kronikoje minima, kad Naugarduko gyventojai buvo nepatenkinti Mindaugo katalikišku krikštu 1253 m.) Tais pačiais metais sudaro taikos sutartį su Haličo-Volynės kunigaikštystės kunigaikščiais, išleidžia už Švarno savo seserį ir perduoda Naugarduką Romanui Danilovičiui, o pats išvyksta gyventi į Poloninsko vienuolyną prie Karpatų Volynėje. 1256/1257 m. išsiruošia keliauti į stačiatikių centrą Atoną Graikijoje, bet dėl karo Bulgarijoje teko šios kelionės atsisakyti.

1257 m. kartu su kitais 10-12 vienuolių įkūrė Laurušavo vienuolyną prie Nemuno (jame sekančio amžiaus pradžioje buvo parašyta pirmoji LDK rankraštinė knyga – Laurušavo evangelija).

Vaišelgai pragyvenus savo įkurtame vienuolyne maždaug metus, 1258 m. Lietuvą užpuola Burundajus kartu su Haličo-Volynės kunigaikščiais. Tuomet jis palieka vienuolyną ir kartu su pusbroliu Tautvilu suima Romaną Danilovičių, jį nužudo, o pats vėl tampa Naugarduko kunigaikščiu.

Po Mindaugo ir jo sūnų nužudymo 1263 m. pabėga į Pinską, kur surenka vietinę kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus žygiuoja į Lietuvą keršyti Daumantui ir Treniotai už tėvo nužudymą, ten užima abu opozicijos centrus Nalšią ir Deltuvą ir taip įtvirtina savo valdžią. Treniota nužudomas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas (Nalšios kunigaikštis) pabėga i Pskovą, Suksė, kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis pabėga į Livoniją. Vaišelga tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kampanijoje prieš Treniotos likvidavimą Vaišelgai talkina Haličo-Voluinės kunigaikštis Švarnas, su kuriuo kartu vėliau ir valdė Lietuvą.

Jam, kaip kadaise Mindaugui, nenorėjo pasiduoti tik žemaičiai, nes ir jis dėjosi su Voluine, turėjo santykių net su kryžiuočių ordinu ir atrodė, kad tęs savo tėvo politiką, todėl žemaičiams su juo buvo ne pakeliui. Būdamas krikščionimi, Vaišelga siekė taikių santykių su Livonija bei kryžiuočiais, taip pat nustojo remti Didįjį Prūsų Sukilimą, kas leido kalavijuočiams toliau pulti žiemgalius ir kuršius.

1265 m. kartu su Švarnu puolė Lenkiją keršydami už jotvinigų nusiaubimą 1264 m. 1266–1267 m. kariauja su Pskovu. Vaišelga valdė neilgai, nes buvo davęs žodį soste būti tik trejus metus.

Po trejų metų 1267 m. atsisako sosto ir pasitraukė į Ugrovsko(rus: Угровский) stačiatikių vienuolyną. Lietuvą paliko savo sesers vyrui Švarnui. Bet Lietuvą valdyti norėjo svajojo gauti Voluinės Vladimiro (rus: Volodymyr) kunigaikštis Levas (ukr: Лев Данилович). Supykęs ant Vaišelgos už sosto atidavimą Švarnui (vietoj to, kad valdžia tarp jų būtų padalinta), Levas Danilovičius, Švarno brolis, jį nužudo kai šis svečiuojasi pas Vasilką Romanovičių – vieną iš vyriausių rusinų kunigaikščių. Žuvus paskutiniam Mindaugo sūnui, tiesioginių jo palikuonių daugiau nebeliko.

Vaišelga buvo pirmasis žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmes kunigaikštis. Taip buvo pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimąsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Vaišelga minėtinas kaip pirmas vadovas Lietuvoje, kuris, kaip teigė amžininkai, iš žiauraus pagonio virto karštai tikinčiu krikščioniu.

Vaišelga palaidotas prie Voluinės Vladimiro Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų soboro (statyto apie 1160 m.)

Vaišelga Mindaugo šeima Gimė: 1223 Mirė: 1268
Karališkieji titulai
Prieš tai: Treniota	Lietuvos didysis kunigaikštis 1264–1267	Po to: Švarnas

Šaltiniai

A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6 Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, V., 2005, p. 262–263.