Vaišvydava

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaišvydava
Vaisvydava.jpg
Didžioji gatvė

Vaišvydava
54°50′49″N 24°01′30″E / 54.847°N 24.025°E / 54.847; 24.025 (Vaišvydava)Koordinatės:54°50′49″N 24°01′30″E / 54.847°N 24.025°E / 54.847; 24.025 (Vaišvydava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Panemunės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Vaišvydavà
Kilmininkas: Vaišvydãvos
Naudininkas: Vaišvydãvai
Galininkas: Vaišvydãvą
Įnagininkas: Vaišvydavà
Vietininkas: Vaišvydãvoje

VaišvydavaKauno miesto dalis pietrytiniame miesto pakraštyje. Netoliese yra Kauno marios. Pietrytinė gyvenvietės dalis, neprijungta prie Kauno, priklauso Samylų seniūnijai, o pietvakarinė – Rokų seniūnijai.

Vaišvydavos mikrorajone veikia aktyvi bendruomenė, įkūrusi savo bendruomenės centrą, yra Vaišvydavos pagrindinė mokykla.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vaišvydavos vardas paminėtas 1384 m. kryžiuočių žygių į Lietuvą aprašymuose. XVI a. viduryje ar vėliau įkurta palivarkas, kuris 1694 m. priklausė dvarui prie Marvos ir Kauno seniūnijai. Buvo Vaišvydavos dvaras.[1]

Iki 1960 m. statant Kauno HE prie Vaišvydavos prijungta dalis Pakalniškių kaimo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Aukštosios Panemunės valsčius
1983 m. Panemunės rajonas
2000 Panemunės seniūnija


Pavadinimo kilmė

Legendos byloja, kad kadaise Nemuno slėnio žemės priklausiusios garsiam valdovui Vaišvydui, kuris čia turėjęs medinę pilį. Dabartinis gyvenvietės vardas ir galėjęs kilti prie valdovo vardo pridedant vietovardinę priesagą -ava.

Šaltiniai

  1. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 69 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: