Vainutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vainutas
   Vainutoherbas.png   
VainutoBazn.JPG
Vainuto bažnyčia

Vainutas
55°21′50″N 21°52′01″E / 55.364°N 21.867°E / 55.364; 21.867 (Vainutas)Koordinatės:55°21′50″N 21°52′01″E / 55.364°N 21.867°E / 55.364; 21.867 (Vainutas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija: Vainuto seniūnija
Gyventojų: 746 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Vainùtas
Kilmininkas: Vainùto
Naudininkas: Vainùtui
Galininkas: Vainùtą
Įnagininkas: Vainutù
Vietininkas: Vainutè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Vainutas – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, kelių  165  ŠilalėŠilutė  ir  199  TauragėŽygaičiaiVainutas  sankirtoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Plano struktūra radialinė, pagrindinių kelių susikirtime – keturkampė aikštė. Miestelyje 12 gatvių, pagrindinė gatvė pavadinta poeto Antano Baranausko, kuris 1853 m. čia gyveno ir dirbo Vainuto valsčiaus raštininko padėjėju, vardu.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Legenda cmentarz.svg Parapijos kapinės (jose yra meninę ir etnografinę vertę turinčių paminklų)
Legenda pomnik.svg Skulptūros:
  • 3 koplytstulpiai (pastatyti 1989 m.), skirti kunigui, poetui Antanui Baranauskui
  • stogastulpis Jonui Krikštytojui ir piemenuko skulptūra (pastatyti 2006 m., Vainuto parapijos įkūrimo 400 metų ir miestelio įkūrimo 500 metų sukaktims pažymėti; skulpt. S. Šarkauskas)
  • Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paminklas – Atgimimo paminklinis akmuo ir Atgimimo ąžuolynas (1990 m.).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vainuto vidurinė mokykla (nuo 1954 m.), mokyklos kraštotyros muziejus
Japanese Map symbol (Library).svg Vainuto biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-99069)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė (nuo 1930 m.)
Gaisrinė, girininkija, Šilutės kredito unijos Vainuto kasa, katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, turgus.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Pieno supirkimo punktas



Turinys

Geografija

Vakariniu pakraščiu teka Šyšalė (Šyšos intakas), prie kurios yra Vainuto tvenkinys (3 ha), šiauriniu – Šaka (Balčios intakas). Keliai – į Tauragę, Šilutę, Šilalę.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png ŠILALĖ – 28 km
BIKAVĖNAI – 11 km
Gorainiai – 7 km
Blank-50px.png
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 11 km
ŠILUTĖ – 26 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
DEGUČIAI – 9 km Balčiai – 5 km
ŽYGAIČIAI – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vainutas OpenLayers žemėlapyje
Vainutas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Vainuto dvaras ir miestelis paminėti 1506 m. 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1640 m. Vainute buvo 29 šeimos. XVIII a. pradžioje (Šiaurės karo metu) miestelis sudegė. 1711 m. Vainute nebuvo nė vieno gyventojo, 1738 m. buvo 6 kiemai. 1744 m. Vainutas gavo turgaus ir prekymečių privilegiją, 1754 m. ji pakartota, suteiktos Magdeburgo teisės (1792 m. patvirtintos). 1770 m. vėl pastatyta bažnyčia. 1816 m. Vainute gyveno 18 žydų šeimų (116 žmonių). 1834 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1853 m. Vainutas vėl sudegė. 1856 m. pastatyta nedidelė bažnyčia, kuri 1869 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva buvo perstatyta. Ji išliko iki šių dienų – akmenų mūro, stačiakampio plano, dvibokštė su apside, viduje 3 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.

19361945 m. veikė pradinė mokykla, 19451949 m. – progimnazija, 19491954 m. septynmetė mokykla, nuo 1954 m. – vidurinė. 19521966 m. veikė ligoninė. Sovietmečiu buvo Vainuto tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

2006 m. birželio 24-25 d. iškilmingai paminėti Vainuto miestelio 500-metis, bažnyčios ir mokyklos 400-mečiai. 2006 m. išleista Vainuto mokyklos absolvento Lietuvos mokslų akademijos docento humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Liekio knyga „Vainutas“. 2006 m. patvirtintas naujasis Vainuto herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys – XX a. pradžia Vainuto valsčiaus centras Raseinių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501995 m. Vainuto apylinkės centras Šilutės rajonas
1995 Vainuto seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Liaudies etimologija byloja, kad dabartinio Vainuto vietoje kadaise buvęs legendinis Gromaneno miestas. Vėliau per karus (slaviškai „karas“ – vaina) miestas buvęs sunaikintas. Kas po tų vainų liko, buvo pavadinta Vainutu. Kad Vainuto vietoje kadaise buvo didelis miestas, nėra jokių duomenų.[7]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1788 m. ir 2011 m.
1788 m. 1833 m. 1862 m.*[4] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.
264 317 753 1 192 1 291 1 083 883 1 121
1983 m.[9] 1987 m.[10] 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - -
1 084 1 066 1 110 993 746 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Vainute gimė:

Vainuto bažnyčioje yra kunigavę kunigas poetas Antanas Vienažindys, vienas iš didaktinės prozos pradininkų kunigas Petras Gomalevskis, kunigas, žurnalistas Petras Malakauskis ir kt. Vainuto gyventojas Juozas Juknius kaip geras smuikų gamintojas ir remontininkas buvo žinomas ne tik savo apylinkėse, bet ir už jos ribų.

Šaltiniai

  1. Vainutas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Войнуты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 939 psl. (rus.){{#subobject:Vainutas (Войнуты, ESBE) |Straipsnis=Vainutas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Войнуты |Žodyno tomas=Т. 6А (12) |Žodyno puslapis= 939 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Войнуты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 508 psl. (rus.)
  5. Vainutas maps.vlasenko.net
  6. Vainutas loadmap.net
  7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 457 p.
  8. Vainutas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 648 psl.
  9. Vainutas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 628 psl.
  10. Vainutas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 420 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: