Valų kalba
| Valų kalba Cymraeg | |
|---|---|
| Kalbama: | Jungtinėje Karalystėje, Argentinoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje |
| Kalbančiųjų skaičius: | apie 750 tūkst. (Velse - 611 tūkst.) |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | nepatenka tarp šimto kalbamiausių |
| Kilmė: | |
| Oficiali kalba: |  Velsas
|
| ISO 639-1: | cy |
| ISO 639-2: | wel (B), cym (T) |
| ISO 639-3: | cym |
Valų kalba (Cymraeg, y Gymraeg) – keltų kalbų grupei, britų pogrupiui priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Velse, Anglijoje palei Velso sieną ir Čiubuto slėnyje Argentinoje, Patagonijoje, kur gyvena valų imigrantų. Lyginant su kitomis keltų kalbomis, valų kalbos padėtis yra geriausia, ji turi daugiausia vartotojų.
Literatūrinė valų kalba buvo standartizuota XIX-ame amžiuje pirmosios Biblijos valų kalba (XVI amžius) pagrindu, todėl gyvoji, šnekamoji kalba, nuo literatūrinės kalbos labai skiriasi. Galima teigti, kad literatūrinės kalbos vaikai išmoksta tik mokykloje, nes jos niekas nevartoja gyvenime.
Išskiriamos 2 valų kalbos tarmių grupės - šiaurinės tarmės ir pietinės tarmės. Pagrindinis tarmių skiriamasis bruožas – balsės, žymimos raidėmis u, y, tarimas. Šiaurėje ši balsė tariama [ɨ], o pietuose jos tarimas sutapo su i raide.
Kirtis valų kalboje krenta ant priešpaskutinio skiemens. Kalboje gausu dvigarsių, o taip pat yra visoms gyvosioms keltų kalboms būdingos priebalsių mutacijos. Valų kalboje priskaičiuojamos 4 mutacijos - minkštoji, nazalizacija, spirantizacija ir mišrioji.
Nuorodos
- cym Etnologijos kalbos kodo „cym“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „cym“)
| |||||||||||
| ||||||