Valakavičių piliakalnis
Valakavičių piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Šalčininkų rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Pabarės seniūnija | |
Gyvenvietė: | Valakavičiai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 7–8 | |
Aikštelės apimtis, m | 22×20 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1955 m., 1968 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 1943 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1048K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR155 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Valakavičių piliakalnis stūkso Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Valakavičių kaime. Pasiekiamas iš plento 105 Pirčiupiai–Eišiškės Gėlūnuose žvyrkeliu pasukus į dešinę vakaruosna, pavažiavus 2 km, už Šilo miško antroje sankryžoje laukuose pasukus į dešinę šiaurėn, už 300 m, ties pirmomis Valakavičių kaimo sodybomis keliuku pavažiavus 300 m iki vakaruose esančios sodybos, nuo jos paėjus per dirvoną į šiaurės vakarus 200 m – yra priekyje - medžiais apaugęs kalnelis.
570 m į pietus nuo piliakalnio yra VIII a. – XII a. Valakavičių pilkapynas. 350 m į šiaurės rytus yra Kiaulėkų piliakalnis.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Brastos dešiniojo kranto slėnyje. Aikštelė beveik apvali, kiek pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi, 22 m ilgio, 20 m pločio. Joje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Jos pietryčių krašte supiltas 18 m ilgio, 2 m aukščio, 8 m pločio lenktas pylimas, šiaurės vakarų krašte - 1,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į šlaite iškastą 25 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 20 m ilgio, 1,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas 1,6 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais.
Senovės gyvenvietė
Šiaurės rytų ir pietvakarių papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos.
Tyrimai
1955 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1968 m. – Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 4,18 ha. Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 14500 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Žuklijų II piliakalnis 26 km | Kiaulėkų piliakalnis 0,35 km Trakų pilis 35 km |
Papiškių piliakalnis 41 km | |||||||||
Voniškių piliakalnis 23 km |
|
Tetervinų piliakalnis 9 km | |||||||||
Krūminių piliakalnis 7 km | Eišiškių piliakalnis 17 km | Bėčionių piliakalnis 44 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 174 (Nr. 784)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.107
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 430-431.
|