Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Valdemaras Manomaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valdemaras Manomaitis

Gimė 1912 m. rugsėjo 30 d.
Šiauliai
Mirė 2000 m. rugsėjo 21 d. (87 m.)
Kaunas

Veikla
Lietuvos dailininkas keramikas.

Žymūs apdovanojimai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Valdemaras Manomaitis (1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliai2000 m. rugsėjo 21 d. Kaunas) – Lietuvos dailininkas keramikas.

Turinys

Biografija

1937 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokytojas Liudvikas Strolis, 1939 m. lankė J. Mikėno skulptūros studiją Kaune. 1941-1943 m. dirbo Kauno „Dailės“ kooperatyvo „Keramikos ateljė“, 1946-1982 m. Kauno „Dailės“ kombinate, iki 1962 m. meno vadovas, 1971-1982 m. keramikos mažojo tiražo gamybos vadovas.

Kūryba

Sukūrė animalistinių skulptūrėlių („Ožkų šeimyna“ 1939 m., „Kumeliukai žaidžia“ 1950 m., „Avinas“ 1970 m.), dekoratyvinių lėkščių („Lietuvaitė“, „Žuvys“, abi 1975 m., „Liepsnelės“ 1977 m.), indų („Kraitelė svečiams“ 1963 m., „Kavos servizas“ 1971 m.), nutapė peizažų. Devintame dešimtmetyje kūrė keraminę plastiką, daugiausia spiralės formos dekoratyvines vazas („Dviguba spiralė“ 1981 m., „Spiralės plastika“ 1982 m., „Spiralė“ 1989 m.).

Kūrybai būdingos apibendrintos formos, klasikinės proporcijos, puošyba poglazūriniais ir antglazūriniais piešiniais, dažniausiai figūrinėmis kompozicijomis, faunos ir floros motyvais. Ryški secesijos įtaka – asimetriškų formų, raiškių siluetų ąsotėliai, paukščių siluetus primenančios vazos.

Sukonstravo elektrines žiedimo stakles, retušavimo ir šlifavimo prietaisus, sukūrė reljefinės ir gilinto kontūro klišės odos technologijas. Masinei gamybai sukūrė odos dirbinių – albumų, papuošalų dėžučių, aprangos priedų etalonų, kuriuos dekoravo animalistiniais, antropomorfiniais, urbanistiniais ir tautodailės motyvais. Nuo 1936 dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Kaune – 1962 m., 1967 m., 1982 m., 1992 m., 1999 m., Vilniuje1997 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.[1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Nijolė Žilinskienė. Valdemaras Manomaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 221 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: