Valdemaras Razumas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valdemaras Razumas
Razumas .JPG

Gimė 1955 m. liepos 17 d. (64 m.)
Klaipėda

Veikla
chemikas, pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

Alma mater Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai

LTSR valstybinė premija
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius

Valdemaras Razumas (g. 1955 m. liepos 17 d. Klaipėdoje) – Lietuvos chemikas-inžinierius, pedagogas, profesorius, fizinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiJonas Razumas, Stasio (1929 m. sausio 16 d., Barboriškis, Veprių valsčius, Ukmergės apskritis) inžinierius statybininkas, visuomenininkas, ūkio vadovas. – A. B-Razumienė (-)
Broliai, seserys – Šeima – žmona (nuo 1975.01.01 Vilnius) Julija A-Razumienė (1955 m. sausio 1 d., Vilnius), chemikė-inžinierė, mokslų daktarė, Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Vaikai – Augustinas Razumas (1983 m. sausio 1 d., Vilnius); - Eglė Razumaitė (1993 m. sausio 1 d., Vilnius) - Jonas Razumas (1996 m. sausio 1 d., Vilnius).

Mokslo ir studijų metai

1962 m. Valdemaras Razumas pradėjo mokytis Klaipėdos _ vidurinėje mokykloje.

1966 m. tėvams persikėlus gyventi į Vilnių jis toliau mokėsi Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1973 m. ir tais pačiais metais į stojo į Chemijos fakulteto _ specialybę. 1978 m. su pagyrimu Valdemaras baigė VU, įgydamas chemiko-inžinieriaus diplomą

Pradėjęs bioelektrokatalizinių procesų hidrolazėmis tyrimus, 1981 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Katalitinės elektronų pernešimo sistemos hidrolazių pagrindu“. Išplėtojęs biomolekulių tyrimus homogeninėje terpėje ir fazių riboje, 1990 m. ten pat apgynė chemijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Baltyminių molekulių struktūra ir funkcionavimas fazių riboje elektrodas/elektrolitas“.

Darbinė veikla

Savo darbinę veiklą Valdemaras Razumas pradėjo 1978 m. Biochemijos institutas Fermentų chemijos laboratorijoje chemiko-inžinieriaus pareigose ir juo dirbo iki 1980 m.

1980–1983 m. jis toje pat laboratorijoje dirbo jaunesniuoju mokslo darbuotoju, o 1983–1985 m. vyresnysniuoju mokslo darbuotoju.

1985–1992 m. Valdemaras vadovauja Bioelektrochemijos sektoriui, Biochemijos instituto Fermentų chemijos laboratorijoje.

1992–2004 m. Valdemaras Razumas - Biochemijos instituto direktorius ir kartu vadovauja Bioelektrochemijos sektoriui (nuo 1999 m. - Bioelektrochemijos ir bioenergetikos laboratorijai, nuo 2002 m. - Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriui).

2004–2009 m. jis toliau dirba Biochemijos institute Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėju.

Nuo 2009 m. Valdemaras Razumas dirba Lietuvos mokslų akademijos prezidentu. Nuo 2009 m. jis kartu yra VU Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Mokslinė ir pedagoginė veikla

Nuo pat pradžių savo darbinės veiklos 1978 m. Valdemaras Razumas LMA Biochemijos institute pradėjo ir savo mokslinę veiklą. Per tris metus jis sugebėjo paruošti ir 1981 m. Maskvos valstybinis universitete apginti kandidatinę disertaciją tema: „Katalizinės elektrono pernašos sistemos hidrolazių pagrindu“ (vadovas - prof., habil. dr., LMA tikrasis narys Juozas Kulys), įgyjant chemijos mokslų kandidato laipsnį.

Rengdamas kandidato disertaciją jis susintetino specialius substratus, kuriuos hidrolizuojantys fermentai skaldė į dvi dalis. Viena jų buvo tokia, kad ją galėtų atpažinti biologinis katalizatorius, o kita tapdavo elektrochemiškai aktyvi ir pagal elektros srovės atsiradimą būdavo galima įvertinti fermento veikimo greitį. Šios elektrocheminės sistemos, kai elektronai atimami ir perkeliami ant kitų molekulių, imti vadinti bioelektrokatalize. Šioje sistemoje medžiagos būdavo transformuojamos taip, kad transformacijos procesas vyktų su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Šis Fermentų chemijos sektoriaus mokslininkų ir V. Razumo darbas buvo naujas įrankis biocheminių objektų, biokatalizatorių tyrimuose.

Vėliau mokslininko dėmesį patraukė biomolekulių tyrimo galimybės virpesių spektroskopijos metodais – infraraudonųjų spindulių ir Ramano sklaidos spektroskopijos. Analizuojant išsklaidytos šviesos virpesių dažnį, buvo gauta vertingų žinių apie molekulinę struktūrą, procesus pačioje molekulėje.

Valdemaras tęsdamas mokslinę veiklą, paruošė ir 1990 m. Maskvos valstybinis universitete apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją (habil. dr.) tema: „Baltyminių molekulių struktūra ir funkcionavimas fazių riboje elektrodas/elektrolitas“.

Par ilgamentę mokslinę veiklą šie moksliniai interesai buvo V. Razumo objektai - biomolekulių fizikinė chemija: biomolekulių struktūra ir funkcionavimas homogeninėje terpėje ir fazių riboje; lipidų polimorfizmas ir biomembranų modeliai; biomolekulių, biologinių ir dirbtinių viršmolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemija ir spektroskopija; biokatalizatorių imobilizacija; elektrocheminiai biojutikliai.

1993 m. Valdemarars Razumas pradėjo pedagoginį darbą - tapo naujai įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi.

1994 m. jis išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu ekspertu, 2000 m. - LMA nariu korespondentu, 2006 m. - LMA tikruoju nariu. 2005–2009 m. jis išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos moksliniu sekretoriumi, MFChM skyriaus pirmininku ir nuo 2009 m. tampa LMA Prezidentu.

Visuomeninė veikla

Nuo 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2000 m. narys korespondentas, nuo 2005 m. Lietuvos mokslų akademijos mokslinis sekretorius ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas, nuo 2006 m. akademijos tikrasis narys, nuo 2009 m. balandžio 21 d. ir nuo 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.[1]

Nuo 2004 m. Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ekspertas, nuo 2005 m. Europos mokslo fondo Fizikinių ir inžinerinių mokslų nuolatinės komisijos Strasbūre narys.

20032006 m. Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 2010 m. Mokslo premijų komisijos pirmininkas.

Mokslinės publikacijos

  • Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje, su J. Kuliu - Vilnius: Mokslas, 1983, rusų kalba, _ p.
  • Bioamperometrija, su J. Kuliu - Vilnius: Mokslas, 1986, rusų kalba, _ p.

Leidyklos „Springer“ kvietimu 2000 m. V. Razumas buvo knygos Progress in Colloid and Polymer Science - Surface and Colloid Science (ISBN 3-540-67814-X) redaktoriumi.

Nuo 2004 m. jo vadovaujamas skyrius Biochemijos institute vykdė ES 6-osios bendrosios programos projektą „Saviindikuojančios biologinės nanosistemos vienos biomolekulės veikimo mechanizmo tyrimui ir valdymui“ (partneriai: Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Švedijos ir Vokietijos mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės).

Kompanijos „Procter & Gamble“ ir leidyklos „CRC Press Taylor & Francis Group“ pasiūlymu parašė dalį 2005 m. išleistos knygos Biocontinuous Liquid Crystals (ISBN 1-57444-449-2, Boca Raton, USA: CRC Press Taylor & Francis Group, Eds.: M. L. Lynch and P. T. Spicer, Chapter 7, p. 169-211).

Valdemaras Razumas yra paskelbęs virš 180 mokslinių darbų, tarp kurių 7 išradimai (1 tarptautinis patentas). Didelė dalis mokslinių straipsnių paskelbti ypač aukšto prestižo tarptautiniuose mokslo žurnaluose: Analytical Chemistry, Journal of Physical Chemistry, Langmuir, Biosensors & Bioelectronics, Tetrahedron Letters, Analytical Biochemistry ir kt.

Per paskutinius 20 metų Thomson Reuters Web of Science duomenų bazėje registruoti 64 moksliniai straipsniai žurnaluose su citavimo rodikliu. Šios publikacijos iki 2012-12-27 cituotos 1058 kartus (h-indeksas 19).

Pomėgiai

Įvertinimai

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: