Valentin Vodnik
Valentinas Vodnikas (slovėn. Valentin Vodnik, 1758 m. sausio 3 d. Zgornja Šiška – 1818 m. vasario 8 d. Liubliana) – pirmasis svarbesnis slovėnų rašytojas, mokytojas, vertėjas, gramatikas ir redaktorius.
Biografija
Gimė 1758 metais Zgornjoje Šiškoje, netoli Liublianos, valstiečių šeimoje. Pradinę mpkyklą lankė Liublianoje, po to mokėsi pas dėdę Novo Mesto vienuolyne. Po moklslų gimnazijoje (1769 – 1775), kurioje labai domėjosi poetika ir retorika, ruošėsi dvasininko profesijai daugelyje pranciškonų vienuolynų (Novo Meste, Liublianoje, Kamnike, Svetoje gori prie Goricos). Mokėsi mišių laikymo, studijavo filosofiją ir teologiją. Dirbo dvasininku Liublianoje, Blede, Soroje, Ribnicoje ir nuo 1793 metų ‒ Koprivnike prie Bohinjo, kur susipažino su Žigu Zoisu, kuris jam 1797 metais padėjo tapti Šentjekobo gimnazijos profesoriumi. Tikėjosi, jog naujoji valdžia leis slovėnų kalbai įsigalėti mokyklose ir vėliau pasiekė, kad ji, kaip mokymosi kalba, būtų įvesta pradinėse ir vidurinėse mokyklose Kranjoje. Tapo mokyklos prižiūrėtoju ir vadovu. Po austrų valdžios sugrįžimo Vodniko padėtis smarkiai pablogėjo, jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su prancūzais ir kaip „politiškai pavojingas“ buvo išleistas į priešlaikinę pensiją. Mirė Liublianoje, visiškai atsirtas nuo visuomeninio gyvenimo.
Kūryba
Vodniko kūryba labai įvairi ir plati. (1795 – 1808) metais parašė „Didžiąją ir Mažąją praktiką“. Išleido pirmąjį slovėnišką laikraštį „Liublianos naujienos“, kuris 1797 – 1800 metais buvo leidžiamas du kartus per savaitę. 1799 metais išleido kulinarinę knygą “Kuharske bukve“, o 1818 metais „Babištvo“ – vadovėlį akušerėms. Rinko medžiagą vokiečių-slovėnų-lotynų kalbų žodynui. Sudarė keletą vadovėlių: tarp jų „Raidyną pradinei mokyklai“ ir gramatiką „Rašyba ir gramatika pradinei mokyklai“, kuriose su užsidegimu rašė, jog reikia visų mokslų mokytis ta kalba, kurios mokė gimdytojai. Tačiau pirmiausiai Vodniką pažįstame kaip poetą. Rašyti pradėjo dėl Pohlino įtakos. Savo pirmuosius eilėraščius paskelbė Marko Pohlino rinkinyje „Pisanice“, tarp kurių buvo labiausiai jo žinomas eilėraštis „Zadovolne Krajnc“ – Šviečiamojo laikotarpio panegirika paprastam slovėnui. 1806 metais išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Bandomieji eilėraščiai“.
Bibliografija
Poezijos kūriniai
• Rinkinys Bandomieji eilėraščiai (1806) • Pesmi za brambovce
Šviečiamojo laikotarpio eilėračiai
• Dramilo • Zadovoljni Kranjec
Išpažintiniai eilėraščiai
• Stari pevec ne boj se petii • Moj spominik • Moji Spomini
Mokomosios knygos (vadovėliai)
- Kuharske bukve (1799)
- Babištvo (1818)
Pasakėčios
- Sraka ima mlade
- Nemški in kranjski konj
Nuorodos
| ||||||