Valentinas Kadūnas
Valentinas Kadūnas | |
---|---|
| |
Gimė | 1941 m. sausio 16 d. Geniūnuose, Skiemonių valsčius |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Elena Stefanija Kadūnienė (g. 1940 m.) |
Vaikai |
Migla (g. 1968 m.) |
| |
Veikla | Mokslininkas geologas, pedagogas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Valentinas Kadūnas (g. 1941 m. sausio 16 d. Geniūnuose, Skiemonių valsčius) – Mokslininkas geologas, pedagogas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
Anykštėno Biografija
1947–1950 m. mokėsi Vastapų (Molėtų raj.) pradinėje mokykloje, 1950–1957 m. – Skiemonių, Anykščių raj. vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu. 1957–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo geologinio kartografavimo ir naudingųjų iškasenų paieškų specialybę ir inžinieriaus geologo išsilavinimą.
Nuo 1962 m. V. Kadūnas dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute Mineralinių žaliavų skyriaus vyresniuoju laborantu, 1962–1964 m. – ten pat jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
1964–1965 m. jis stažavosi Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) Sąjunginiame geologijos institute, kur susipažino su karbonatinių uolienų laboratorinių tyrimų metodika. 1965–1967 m. jis buvo Lietuvos geologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
1967 m. Vilniaus universitete V. Kadūnas apsigynė kandidatinę disertaciją "Pietų Pabaltijo viršutinio permo karbonatinių uolienų litologinė-geocheminė charakteristika", 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, geologijos daktaras. Šiame darbe jis ištyrė karbonatinių uolienų susidarymo sąlygas ir įrodė naujų klinties telkinių (cemento žaliavos) radimo galimybes.
1967–1977 m. V. Kadūnas buvo Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo instituto mokslinis sekretorius, nuo 1972 m. – vyriausiasis mokslinis bendradarbis.
1977–1991 m. jis dirbo Lietuvos geologijos instituto direktoriumi. Jis taip pat buvo Baltijos šalių geologinių tyrimų koordinacinės tarybos pirmininkas (1978–1990 m.). 1991–2003 m. jis buvo Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Geochemijos skyriaus (dabar – sektoriaus) vadovas.
1991–2001 m. V. Kadūnas taip pat dėstė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, nuo 1994 m. buvo docentas. Jis kaip vadovas, dėstytojas, egzaminatorius ir oponentas dalyvavo rengiant doktorantus, vadovavo 5 geochemijos šakos doktorantams.
1991–1992 m. ir 1995–2001 m. jis buvo renkamas Geologijos instituto tarybos pirmininku. Nuo 1996 m. yra Lietuvos mokslo tarybos narys, o nuo 2000 m. – šios tarybos fizinių mokslų nuolatinės ekspertų komisijos pirmininkas.
Nuo 2005 m. V. Kadūnas yra Lietuvos geologų sąjungos garbės narys.
V. Kadūnas buvo vienas iš Vyriausybės patvirtintos "Lietuvos žemės gelmių įsisavinimo ir panaudojimo programos" (1994 m.) iniciatorių ir rengėjų. Jis dalyvavo rengiant Valstybinę mokslo programą "Litosfera" ir yra vienas iš jos koordinatorių.
V. Kadūno mokslinių interesų pagrindinė sritis – permo uolienų litologiniai-geocheminiai tyrimai bei šių uolienų platesnio naudojimo perspektyvų analizė. Svarbiausi atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti trijose jo monografijose ir 22 straipsniuose, išspausdintuose užsienio ir Lietuvos mokslinėje spaudoje.
Kita mokslininko interesų kryptis – gyvenamosios gamtinės aplinkos įvairių komponentų mikroelementinės sudėties tyrimai. V. Kadūnas organizavo ir dalyvavo sudarant svarbiausią Lietuvos geochemikų darbą – "Lietuvos geocheminį atlasą" (1999 m.). Šių tyrimų rezultatai buvo paskelbti (daugiausia su bendraautoriais) 15 straipsnių užsienio ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose, 3 atlasuose, vadovėlyje aukštosioms mokykloms "Technogeninė geochemija" (1998 m.).
V. Kadūnas parašė ir paskelbė monografijas "Lietuvos TSR karbonatinė žaliava" (rusų kalba, su E. Vodzinsku, 1969 m.), "Lietuvos permo halogeninė formacija" (2001 m.), sudarė monografijos "Lietuvos geologija" antrąjį tomą (1994 m.), su kitais autoriais parengė Panevėžio ir Mažeikių rajonų geocheminius atlasus (2001 m.).
Už monografiją "Lietuvos geologija" kartu su kitais jos autoriais V.Kadūnas gavo Lietuvos mokslo premiją (1996 m.). Už atlasų ciklą "Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas" jam buvo įteikta Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2005 m.).
Laisvalaikiu bitininkauja, užsiima staliaus darbais, žvejoja spiningu.
Žmona Elena Stefanija Kadūnienė (g. 1940 m.) – mokslininkė geologė, geochemikė. Dukros Migla (g. 1968 m.), Aušrinė (g. 1975 m.).
Biografija
1947–1950 m. mokėsi Molėtų raj. Vastapų pradinėje mokykloje, 1950–1957 m. – Anykščių raj. Skiemonių vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo geologinio kartografavimo ir naudingųjų iškasenų paieškų specialybę ir inžinieriaus geologo kvalifikaciją. 1964–1965 m. stažavosi Leningrado Sąjunginiame geologijos institute, kur susipažino su karbonatinių uolienų laboratorinių tyrimų metodika. 1967 m. apsigynė kandidatinę disertaciją „Pietų Pabaltijo viršutinio permo karbonatinių uolienų litologinė - geocheminė charakteristika“, ištyrė karbonatinių uolienų susidarymo sąlygas ir įrodė naujų klinties (cemento žaliavos) telkinių radimo galimybes, 1967 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.[1]
Nuo 1962 m. Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto (nuo 2002 m. Geologijos ir geografijos institutas) Mineralinių žaliavų skyriaus vyresnysis laborantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1967–1977 m. Geologijos instituto mokslinis sekretorius, 1977–1991 m. šio instituto direktorius, 1991–1992 m. ir 1995–2001 m. tarybos pirmininkas, 1991–2003 m. Geochemijos skyriaus vadovas. 1991–2003 m. dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1995 m. docentas.
1978–1990 m. Baltijos šalių geologinių tyrimų koordinacinės tarybos pirmininkas. Nuo 1996 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 2000 m. – šios tarybos fizinių mokslų nuolatinės ekspertų komisijos pirmininkas. Nuo 2005 m. Lietuvos geologų sąjungos garbės narys.
Žmona Elena Stefanija Kadūnienė (g. 1940 m.) – mokslininkė geologė, geochemikė. Dukros Migla (g. 1968 m.), Aušrinė (g. 1975 m.).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų svarbiausia sritis – gyvenamosios gamtinės aplinkos įvairių komponentų geocheminiai ir permo sistemos uolienų litologiniai – geocheminiai tyrimai. Sukūrė regioninio geochemijos kartografavimo metodiką, atliko Lietuvos teritorijos geochemijos rajonavimą, nustatė gamtinių geochemijos anomalijų kilmę. Jam vadovaujant 1997 m., 1999 m., 2001 m., 2004 m. parengti 4 geocheminiai atlasai.[2] 1994 m. vienas iš Vyriausybės patvirtintos „Lietuvos žemės gelmių įsisavinimo ir panaudojimo programos“ iniciatorių ir rengėjų, dalyvavo rengiant Valstybinę mokslo programą „Litosfera“, vienas iš jos koordinatorių.
Bibliografija
- Lietuvos TSR karbonatinė žaliava, rusų kalba, su E. Vodzinsku, 1969 m.
- Lietuvos geologija, monografija, su kitais, 1994 m.
- Technogeninė geochemija vadovėlis, 1998 m.
- Lietuvos permo halogeninė formacija (litologija, geochemija, naudingosios iškasenos), Vilnius, Geologijos institutas, 2001 m.
Įvertinimas
- 1997 m. Lietuvos mokslo premija už monografiją „Lietuvos geologija“.
- 2005 m. Lietuvos mokslo premija už atlasų ciklą „Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas“.
Šaltiniai
- ↑ Valentinas Kadūnas. Anykštėnų biografijų žinynas
- ↑ Valentinas Kadūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 121 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |