Vandžiogala

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vandžiogala
   Vandžiogalos herbas.jpg   
Vandziogala01.JPG

Vandžiogala
55°07′08″N 23°57′40″E / 55.119°N 23.961°E / 55.119; 23.961 (Vandžiogala)Koordinatės:55°07′08″N 23°57′40″E / 55.119°N 23.961°E / 55.119; 23.961 (Vandžiogala)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija: Vandžiogalos seniūnija
Gyventojų: 861 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Vandžiógala
Kilmininkas: Vandžiógalos
Naudininkas: Vandžiógalai
Galininkas: Vandžiógalą
Įnagininkas: Vandžiógala
Vietininkas: Vandžiógaloje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Vandžiogala – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Kauno, prie Urkos upelio. Seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1830 m., su varpine
Legenda cmentarz.svg Dvejos kapinės
Legenda zabytek judaizmu.svg Vandžiogalos seniūnijoje yra išlikusios didelės senosios žydų kapinės ir žydų genocido aukų kapai
Legenda pomnik.svg Minint 1863 m. sukilimo 135-ąsias metines, 1998 m. lapkričio 29 d. Ibėnų kaimo tragedijai atminti pastatytas koplytstulpis (autorius A. Teresius).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vandžiogalos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Vandžiogalos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-54073)
Bendruomenės centras (nuo 2005 m., anksčiau – kultūros centras)
  • vaikų dramos teatras „Versmelė“, tautinių šokių kolektyvas „Verpetukas“, ritminiai šokiai „Šėlsmas“
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Saviečiai – 6 km Blank-50px.png
BABTAI – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Didieji Ibėnai – 7 km Valerava - 8 km
VOŠKONIAI – 15 km
DOMEIKAVA – 18 km
Boniškiai – 7 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vandžiogala OpenLayers žemėlapyje
Vandžiogala „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Vandžiogala TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Vandžiogala (Бейдзигола, Beydzigola) 1820 m. žemėlapyje

Rašytiniuose šaltiniuose Vandžiogala minima nuo 1384 m., kai įvyko mūšis su kryžiuočiais. Kryžiuočių kronikos mini, kad Ragainės vicekomtūras Markvard Schulbach, 1384 m. Ordino atsiųstas į Lietuvą paremti Vytauto prieš Skirgailą, radęs Vandžiogalos šventykloje susirinkusių daugybę žmonių, pradėjęs aršias kautynes. Įveikė vokiečiai: 120 lietuvių žuvo vietoje, kiti išbėgioję ar patekę į nelaisvę, 300 jų paėmęs komtūras, 200 Vytautas.

XVI a. čia buvęs Vandžiogalos dvaras ir kaimas. 1643 m. miestelis gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1655 m. pastatyta Vandžiogalos bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Per 1863 m. sukilimą buvo sudegintas Ibėnų kaimas. Jo žmonės, 30 šeimų, ištremti į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų tautybės žmonės.

XIX a. pabaigoje Vandžiogalos ir jos apylinkių gyventojai aplenkėjo, todėl 19181919 m. steigiant savivaldybes, lenkais save laikantys gyventojai sudarė savo valsčiaus savivaldybę, miliciją, mokyklą, šias įstaigas paženklino Lenkijos herbu ir vėliava. Vietos lenkai laukė Juzefo Pilsudskio puoselėtos Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės atkūrimo, įvyko net susidūrimas su Kauno komendanto kariniu būriu. Tačiau netrukus „Vandžiogalos lenkų respublika“ išnyko.[8]

2002 m. patvirtintas Vandžiogalos herbas.

Pavadinimo kilmė

Vietovės vardas yra sudėtas iš dviejų žodžių: Vandys ir galas, reiškia Vandžių (asmenvardis) gyvenamosios vietovės dalį ar kaimą. Kai kas vietovę vadina Vendžiogala, bet neteisingai: tai lenkų iškreipto pavadinimo (Wendziagola) įtaka. Ir kryžiuočių kronikose rašoma Wandyagel, o XVI a. senąja slavų kalba rašytuose dokumentuose – Vondziakgola.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Vandžiogalos valsčiaus centras Kauno apskritis
1950–1955 m. Vandžiogalos apylinkės centras Vilijampolės rajonas
1955–1995 m. Kauno rajonas
nuo 1995 m. Vandžiogalos seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2011 m.
1856 m.[4] 1970 m.sur. 1983 m. 1987 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
387 603 1 055 1 105 978 946 861

Žymūs žmonės

Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje palaidotas 1863 m. sukilimo dalyvis Aleksandras Chmielevskis. Prasidėjus sukilimui, A. Chmielevskis buvo Kauno gubernijos civilinis vadeiva, rūpinosi ginklų pristatymu iš Belgijos. Jam grėsė mirties bausmė, tačiau buvo nuteistas 10-čiai metų tremties į Tomską. Iš tremties grįžo į Vandžiogalą, kur žmonos dvarelyje Borkuose praleido paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį. Mirė 1882 04 13.

Vandžiogalos bažnyčios šventoriaus kapinėse yra palaidoti ir kiti 1863 m. sukilimo dalyviai – Dackevičius ir broliai Vilkevičiai.

Šaltiniai

  1. Vandžiogala. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Вендзягола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 900 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Вендзягола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 423 psl. (rus.)
  5. Vandžiogala wikimapia.org
  6. Vandžiogala maps.vlasenko.net
  7. Vandžiogala loadmap.net
  8. Vendžiogalos respublikoj // Diena, Nr. 28 (832), 1935-07-14 – 5 psl.
  9. Vandžiogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 450 psl.

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: