Vasaknų dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vasaknų dvaras
Dvaro svirnas iš rytų pusės (2004 m.)
Vieta Vasaknos
Įkurtas XVI a.
Bajorų giminės Jonas Radvila I,
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis,
Ferdinandas Pliateris,
Jonas Mykolas Tiškevičius
Parkas 5 ha
Pastatų būklė Rekonstruotas dvaro svirnas, rekonstruojamas tarnų namas
Savininkas Alfonsas ir Rasa Kievišai

Vasaknų dvaras – buvęs dvaras, vėliau kaimas, 6 km nuo Antalieptės, 7 km nuo Dusetų, prie vieškelio Utena-Bikūnai-Dusetos, Vasaknų ežero rytiniame krante.

Vasaknų dvarą 1505 m. įsigijo ir įkūrė LDK Trakų kaštelionas Jonas Radvila I. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju. 1719 m. Vasaknų dvarą perėmė valdyti grafai Pliateriai, o 1828 m. grafas Jonas-Mykolas Tiškevičius.

Praėjus keletui metų po baudžiavos panaikinimo, Vasaknų dvaro valdos žymiai sumažėjo, jo savininkai nuolat keitėsi, dvaras liko neprižiūrėtas ir pamažu nyko. Apie 1936 m. dvaro rūmai sunyko iki pamatų. Iš 1719 m. daryto inventoriaus žinoma, kad dvarvietėje buvo medinis dvaro rūmas, balta mūrinė koplyčia, alaus bravoras, gyvenamieji namai tarnautojams, rūsys, sūrinė, ledaunė ir sodininko namelis. Šalia dvaro buvo parkas su 5 tvenkiniais ir pasivaikščiojimo alėjomis, kuris 1958 m. paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.

Dabar dvarui priklausantis svirnas yra atstatytas, jame įrengtas viešbutis. Buvusiame tarnų name veikia alaus bravoras.

Istorija

Vasaknų dvaras buvo 6 km į šiaurės vakarus nuo Antalieptės, apie 50 m į vakarus nuo kelio Zabičiūnai − Vasaknos, 200 m į pietus nuo Žvėrinčiaus miško, ant rytinio 76 ha ploto Vasakno ežero kranto.

Po 1613 m. birželio 14 d. broliai Mykolas ir Aleksandras Radvilos Bikuškio ir Vasaknų dvarus su Antandrajos, Bikūnų (anksčiau Panendrės) ir Zabičiūnų (anksčiau Bagdanavo) kaimais ir juose gyvenusiais samdiniais nusipirko už 24 tūkstančius auksinių. Po didikų Radvilų mirties Vasaknų dvarą, plėsdami savo valdas, įsigijo didikai Siesickiai, kildinę save iš Utenos kunigaikščio Daumanto giminės. Siesickiai jau tuomet turėjo valdas nuo Ukmergės iki Sudeikių.

Apie dvaro rūmus, jam priklausančias žemes, kaimus ir gyventojus vertingiausių žinių suteikia 1667, 1697 ir 1716 metais surašytas inventorius. Tuomet dvaro 102 valakų (1713,6 ha) ribos pietuose ir vakaruose siekė Indrajos ir Alaušo ežerus, šiaurėje − Kairionių ir Avyžių kaimus, rytuose priartėjo prie Dusetų miesto ir Šventosios upe tęsėsi iki Padusčio kaimo. Dvarui priklausė Vasakno, Vikežerio, Šiekščio, Sniučio ir Lobienio ežerai bei didieji kaimai: Antandraja, Bikūnai ir Zabičiūnai.

Vasaknų dvaras apie 1810 m. su 767 ha dirbamos žemės ir 15 ha pievų atiteko grafui Benediktui Tiškevičiui, kuriam vadovaujant 18321836 m. buvo pastatyti architekto Martyno Milerio projektuoti romėnų stiliaus dviaukščiai, 32 x 22 m dydžio dvaro rūmai, iki pamatų nugriauti 1935 m. Kairėje rūmų pusėje stovėjo 1988 m. nugriautas kumetynas, už jo akmeniniai tvartai ir svirnas, buvo ledainė − rūsys, daržinė; dvarvietę puošė didelis sodas, balta mūrinė koplyčia, puikus 21 ha parkas su trimis tvenkiniais. Parke augo paprastosios eglės, mažalapės liepos, europiniai maumedžiai, baltosios tuopos ir kiti dekoratyviniai medžiai. Vėliau dvaras buvo padovanotas Stanislovui Pliateriui. Tuomet dvarui priklausė Dubuliškių, Jurkiškių, Siratavos ir Svirpliškių palivarkai, Kaniūkų ir Sologubiškio dvarai.

1912 m. dvarą nusipirko geras žuvų ūkio specialistas lenkas Vladislovas Grabovskis, užveisęs karpių ūkį, įrengęs daug ir dabar Vasaknų žuvininkystės ūkio naudojamų tvenkinių. Vėliau jis buvo nušautas.

1919 m. bolševikai dvaro komisaru paskyrė kumetį Praną Čiegį. Tų pačių metų vasarą Vasaknų dvaras buvo suvalstybintas, žemės išdalintos.

1934 m. dvaro rūmus ir jam priklausančius 150 ha žemės nusipirko lietuvis iš Amerikos − kunigas Ignas Liesis.

Sovietmečiu dvaras priklausė Padusčio kolūkiui. Jame buvo žuvininkystės ūkis.

1989 m. dvaro sodybą su 25,13 ha žemės plotu − parku nusipirko UAB „Deira”. Jai bankrutavus, be priežiūros ir veikiami gamtos sąlygų likę pastatai nyko.

1994 m. nustatyta buvusi dvaro teritorija − 14,8 ha, o apsaugos zona − 11,5 ha.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: