Vava'u

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Paplūdimys Vavau salose
Turistų apartamentai

Vava'u arba Vavao – pagrindinė Tongos salyno Vava'u grupės sala. Tai koralinė sala, kurios plotas 89,74 km², o aukštis iki 204 m. Išraižyta įlankų ir užutėkių, o vakarinėje dalyje yra uždara lagūna. Svarbiausias viso salyno miestas – Neiafu. Tai antras pagal dydį šalies miestas ir Vava'u grupės administracinis centras. Saloje gyvena 12,2 tūkst. gyventojų (1996). Žvejyba, tropinių kultūrų auginimas, turizmas.

Vava'u grupė

Vava'u sala, kartu su aplinkinėmis salomis (70) ir rifais sudaro Vava'u grupę, turinčią administracinį statusą Tongos Karalystėje. 17 salų gyvenamos. Grupė skirstoma į 6 apygardas. Žemiau pateikiama svarbiausių salų statistika:

Sala Gyventojų sk. (1996) Plotas (km²) Gyventojų tankumas
Foeata 5 0,10  
Fonualei      
Hunga 347 4,69 74,0
Kapa 410 5,96 68,8
Kenutu 1 0,43  
Koloa 321 2,25 142,7
Lape 21 0,39 53,8
Late      
Lateiki      
Nuapapu 381 2,67 142,7
Ofu 171 1,24 137,9
Okoa 228 0,34 670,6  
Olo'ua 110 0,49 224,5
'Ovaka 103 1,29 79,8
Pangaimotu 835 8,86 94,2
Tapana 6 0,36    
Taunga 77 0,36 213,9
'Utungake 457 0,93 491,4
Vaka'eitu 4 0,90  
Vava'u 12.238 89,74 136,4
IŠ VISO: 15.715 121,00 129,9  

Dauguma salyno salų koralinės kilmės, tačiau yra ir kelios vulkaninės:

  • Fonualei – kūgio formos, 183 m aukščio sala.
  • Toku – 43 km į šiaurę nuo Vava'u.
  • Late – su simetriniu, 5 km skersmens ir 518 m aukščio ugnikalniu.
  • Lateiki – aktyvus, >1000 m aukščio ugnikalnis.

Vava'u salas 1781 m. atrado ispanų jūrininkas Francisco Mourelle. 1787 m. salyną tyrinėjo prancūzų jūrininkas Jean-François de La Pérouse.

Nuorodos


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Vava'u – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4053-0=4053 wiki spaudos ženklai).