Vedos
Hinduizmas |
|---|
 |
|
Praktikos
|
|
Filosofai
|
|
Kitos temos
|
 |
Vedos (skr. वेद véda 'žinojimas') arba Samhitos (skr. samhita 'rinkinys') - kanonizuotas sakralinis arijų genčių tekstų rinkinys. Vedų literatūrai priskiriami keturi himnų, giesmių ir ritualo formulių rinkiniai: (Rigveda, Samaveda, Jajurveda ir Atharvaveda) bei jų komentarų rinkiniai (Brahmanai, Aranjakai ir Upanišados). Seniausias ir žymiausias Vedų rinkinys yra Rigveda.
Vedos – senovės Indijos literatūros paminklai. Jos teikia žinių apie Indijos genčių perėjimą iš pirmykštės bendruomenės santvarkos į klasinę visuomenę, atspindi socialinę ekonominę, kultūrinę senovės Indijos praeitį, religiją ir mitologiją.
Ištakos
Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias palydi tam tikros giesmės – himnai. Tie himnai, taip pat maldos ir religinio ritualo formulės tūkstančius metų buvo žynių (brahmanų) perduodamos iš lūpų į lūpas, o vėliau pateko į rinkinius – vedas. Nėra tiksliai žinoma, kada formavosi ir buvo užrašytos skirtingos Vedų dalys. Manoma, kad tai galėjo įvykti II tūkstantmečio pabaigoje – I tūkstantmečio pirmoje pusėje pr. m. e. Šie kūriniai hinduistų iki šiol laikomi šventosiomis knygomis, dieviškojo apreiškimo dalyku (Šruti – išgirsta).
Rūšys
Vedų yra keturios: Rigveda, Jadžurveda, Samaveda, Atarvaveda. Seniausia ir svarbiausia yra Rigveda. Jos 1028 giesmės skirtos seniesiems indo – ariškiesiems dievams, ypač Indrai ir Agnini, garbinti. Jadžurveda – giesmių rinkinys su religinių apeigų reikšmės paaiškinimais, kurie parašyti proza. Aukojimo ritualui skirti himnai yra Samavedos rinkinyje. Paskutinioji dalis, Atarvaveda, skirta eiliniams tikintiesiems. Ją sudaro giesmės, kerėjimo formulės, padedančios apsiginti nuo piktųjų dvasių, ligų ir kitų blogybių. Mažesnę literatūrinę vertę turi žyniams skirti religinių apeigų vadovai – Brahmanai. Tačiau jie komentuoja vedas, todėl yra tikras žinių apie tuometinę kalbą, papročius ir istoriją lobynas. Kitas vedų priedas – Aranjakai, patarimai atsiskyrėliams, gyvenantiems miškuose ir siekiantiems moralinio tobulumo. Upanišadose vedos aiškinamos ir filosofiškai pagrindžiamos. Žodis „upanišada” reiškia „paslapčių mokslas”. Upanišadose, kurias kūrė ne tik žyniai, bet ir pasauliečiai – filosofai, valdovai, daugiausia kalbama apie žmogaus bei dievybės prigimtį, Visatos sukūrimą.
Nuorodos
| |||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||