Veiksmažodis
Pavyzdžiai |
---|
|
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Dažniausiai eina tariniu. Lietuvių kalboje pagrindinė veiksmažodžio forma, bendratis, baigiais priesaga -ti- (eiti, bėgti, būti, nuskambėti...). Daugumoje kalbų veiksmažodžiai yra kaitomi tam, kad nustatytume laiką, aspektą, nuosaką, asmenį, giminę ar skaičių.
Kaitymas asmenimis ir skaičiais
Lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek asmenimis, tiek skaičiais.
Asmenys | Pavyzdys | Pavyzdys |
---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |
1 asmuo | einu | einame |
2 asmuo | eini | einate |
3 asmuo | eina | eina |
Daugiskaita neturi atskiro asmenavimo. Ji padaroma iš vienaskaitos trečiojo asmens pridedant galūnes.
Egzistuoja trys asmenuotės. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.
Pirmoji asmenuotė | Antroji asmenuotė | Trečioji asmenuotė |
---|---|---|
-a | -i | -o |
piešia | turi | mąsto |
Kitose kalbose
Daugumoje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei laikais, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis - veiksmažodis būti (ang. to be, vok. sein, rus. быть, lot. esse).
Anglų kalba
Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:
- veiksmažodis būti, to be;
- vienaksaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.
Veiksmažodžio to be (būti) asmenavimas esamajame laike:
Asmenys | Pavyzdys | Pavyzdys |
---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |
1 asmuo | am | are |
2 asmuo | are | are |
3 asmuo | is | are |
Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: I do; you do; he, she, it does...
Vokiečių kalba
Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.
Veiksmažodžio sein (būti) asmenavimas esamajame laike:
Asmenys | Pavyzdys | Pavyzdys |
---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |
1 asmuo | bin | sind |
2 asmuo | bist | seid |
3 asmuo | ist | sind |
Mandagumo forma | – | sind |
Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.
Veiksmažodžio lieben (mylėti) asmenavimas esamajame laike:
Asmenys | Pavyzdys | Pavyzdys |
---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |
1 asmuo | liebe | lieben |
2 asmuo | liebst | liebt |
3 asmuo | liebt | lieben |
Mandagumo forma | – | lieben |
Kaitymas laikais
Beveik visose kalboe veiksmažodžiai yra kaitomi laikais. Jų gali būti nuo trijų iki 12 ar daugiau.
Lietuvių kalboje
Lietuvių kalba turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį.
Esamasis ir būtasis kartinis laikai
Šių laikų kamienus reikia išmokti mintinai, nes jie dažnai gali skirtis nuo bendraties formos. Šie laikai yra vadinami veiksmažodžio pagrindinėmis formomis. Pavyzdžiui: eiti - eina - ėjo.
Būtasis dažninis ir būsimasis laikai
Abu laikai yra daromi iš veiksmažodžio bendraties.
Būtasis dažninis laikas padaromas iš bendraties, nuėmus -ti-, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę: eiti - eidavo, prikti - pirkdavo.
Būsimasis laikas taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti-, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė: ei-ti - ei-s-iu; turė-ti - turė-s-iu.
Kitose kalbose
Kitose kalbose laikų skaičius yra įvairus: nuo trijų iki dvylikos.
Anglų kalba
Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: simple, continuous ir perfect. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: present, past ir future. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų.
Simple:
- Present (I am, you work, he goes);
- Past (I was, you worked, he went);
- Future (I'll be, you'll work, he'll go);
Continuous:
- Present (I am doing, you are working, he is going);
- Past (I was doing, you were working, he was going);
- Future (I'll be doing, you'll be working, he'll be going);
Perfect:
- Present (I've been, you've worked, he's gone);
- Past (I'd been, you'd worked, he'd gone);
- Future (I'll have been, you'll have worked, he'll have gone);
Perfect Continuous:
- Present (I've been doing, you've been working, he's been going);
- Past (I'd been doing, you'd been working, he'd been going);
- Future (I'll have been doing, you'll have been working, he'll have been going).
Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš piešiu, sapnuoju.
Tu pieši, sapnuoji.
Jis, ji piešia, sapnuoja.
Daugiskaita
Mes piešiame, sapnuojame.
Jūs piešiate, sapnuojate.
Jie, jos piešia, sapnuoja.
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš svajojau, žaidžiau.
Tu svajojai, žaidei.
Daugiskaita
Mes svajojome, žaidėme.
Jūs svajojote, žaidėte.
Jie, jos svajojo, žaidė.
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš megzdavau, regzdavau.
Tu megzdavai, regzdavai.
Jis, ji megzdavo, regzdavo.
Daugiskaita
Mes megzdavome, regzdavome.
Jūs megzdavote, regzdavote.
Jie, jos megzdavo, regzdavo.
Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš zirsiu, grėbsiu.
Tu zirsi, grėbsi.
Jis, ji zirs, grėbs.
Daugiskaita
Mes zirsime, grėbsime.
Jūs zirsite, grėbsite.
Jie, jos zirs, grėbs.
Veiksmažodžio nuosakos
Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo) - nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą , tariamąją (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų) - reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga ir liepiamąją - reiškiančią liepimą, raginimą. (eik, daryk, nešk, bėk).
Sangrąžinė forma
Veiksmažodžiai gali būti sangrąžiniai, t. y. turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi…), tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi…).
Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio: pasirašyti, atsiimti. Nepriešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale: juokiasi, pešasi, kelsis.
Veiksmažodžio skirstymai
Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, ar veikėjas yra aktyvus, ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: aktyvaus veiksmo ir būsenos veiksmažodžius.
Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai
1. Reiškiantys veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones.
2. Reiškiantys paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: Bėgo taku vilkai.
Būsenos veiksmažodžiai
1. Kitimą, kryptingą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: Augti, tukti, bėgti
2. Nekintamą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: būti, blizgėti
Tranzityvumas ir veikslas
Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).
Tranzityvumas
Tai veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: Ūkininkas aria žemę. Mokinys skaito knygą.
Veikslas
Tai veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės, baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos: įvykio ir eigos.
Įvykio veikslui priskiriami veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.
Eigos veikslo veiksmažodžiai paprastai žymi trunkantį veiksmą. Pvz.: Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.
Šaltiniai
- Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė
- Lietuvių kalbos kultūra. Kompiuterinė mokymo priemonė 9-12 klasėms
- Lietuvių kalbos vadovėlis IX-XI klasei. Kaunas, 1976
|