Veiksmažodis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pavyzdžiai
  • esu mokinys.
  • Mes vasarą važiuodavome prie jūros.
  • Ar eisi į vakarėlį?

Veiksmažodiskalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Dažniausiai eina tariniu. Lietuvių kalboje pagrindinė veiksmažodžio forma, bendratis, baigiais priesaga -ti- (eiti, bėgti, būti, nuskambėti...). Daugumoje kalbų veiksmažodžiai yra kaitomi tam, kad nustatytume laiką, aspektą, nuosaką, asmenį, giminę ar skaičių.

Kaitymas asmenimis ir skaičiais

Lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek asmenimis, tiek skaičiais.

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo einu einame
2 asmuo eini einate
3 asmuo eina eina

Daugiskaita neturi atskiro asmenavimo. Ji padaroma iš vienaskaitos trečiojo asmens pridedant galūnes.

Egzistuoja trys asmenuotės. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.

Pirmoji asmenuotė Antroji asmenuotė Trečioji asmenuotė
-a -i -o
piešia turi mąsto

Kitose kalbose

Daugumoje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei laikais, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis - veiksmažodis būti (ang. to be, vok. sein, rus. быть, lot. esse).

Anglų kalba

Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:

  • veiksmažodis būti, to be;
  • vienaksaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.


Veiksmažodžio to be (būti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo am are
2 asmuo are are
3 asmuo is are


Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: I do; you do; he, she, it does...

Vokiečių kalba

Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.


Veiksmažodžio sein (būti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo bin sind
2 asmuo bist seid
3 asmuo ist sind
Mandagumo forma sind


Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.


Veiksmažodžio lieben (mylėti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo liebe lieben
2 asmuo liebst liebt
3 asmuo liebt lieben
Mandagumo forma lieben

Kaitymas laikais

Beveik visose kalboe veiksmažodžiai yra kaitomi laikais. Jų gali būti nuo trijų iki 12 ar daugiau.

Lietuvių kalboje

Lietuvių kalba turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį.

Esamasis ir būtasis kartinis laikai

Šių laikų kamienus reikia išmokti mintinai, nes jie dažnai gali skirtis nuo bendraties formos. Šie laikai yra vadinami veiksmažodžio pagrindinėmis formomis. Pavyzdžiui: eiti - eina - ėjo.

Būtasis dažninis ir būsimasis laikai

Abu laikai yra daromi iš veiksmažodžio bendraties.

Būtasis dažninis laikas padaromas iš bendraties, nuėmus -ti-, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę: eiti - eidavo, prikti - pirkdavo.

Būsimasis laikas taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti-, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė: ei-ti - ei-s-iu; turė-ti - turė-s-iu.

Kitose kalbose

Kitose kalbose laikų skaičius yra įvairus: nuo trijų iki dvylikos.

Anglų kalba

Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: simple, continuous ir perfect. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: present, past ir future. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų.

Simple:

  • Present (I am, you work, he goes);
  • Past (I was, you worked, he went);
  • Future (I'll be, you'll work, he'll go);

Continuous:

  • Present (I am doing, you are working, he is going);
  • Past (I was doing, you were working, he was going);
  • Future (I'll be doing, you'll be working, he'll be going);

Perfect:

  • Present (I've been, you've worked, he's gone);
  • Past (I'd been, you'd worked, he'd gone);
  • Future (I'll have been, you'll have worked, he'll have gone);

Perfect Continuous:

  • Present (I've been doing, you've been working, he's been going);
  • Past (I'd been doing, you'd been working, he'd been going);
  • Future (I'll have been doing, you'll have been working, he'll have been going).

Veiksmažodžių asmenavimas

Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas


Vienaskaita

Aš piešiu, sapnuoju.

Tu pieši, sapnuoji.

Jis, ji piešia, sapnuoja.


Daugiskaita

Mes piešiame, sapnuojame.

Jūs piešiate, sapnuojate.

Jie, jos piešia, sapnuoja.


Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas


Vienaskaita

Aš svajojau, žaidžiau.

Tu svajojai, žaidei.

Daugiskaita

Mes svajojome, žaidėme.

Jūs svajojote, žaidėte.

Jie, jos svajojo, žaidė.


Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas


Vienaskaita

Aš megzdavau, regzdavau.

Tu megzdavai, regzdavai.

Jis, ji megzdavo, regzdavo.


Daugiskaita

Mes megzdavome, regzdavome.

Jūs megzdavote, regzdavote.

Jie, jos megzdavo, regzdavo.


Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas


Vienaskaita

Aš zirsiu, grėbsiu.

Tu zirsi, grėbsi.

Jis, ji zirs, grėbs.


Daugiskaita

Mes zirsime, grėbsime.

Jūs zirsite, grėbsite.

Jie, jos zirs, grėbs.

Veiksmažodžio nuosakos

Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo) - nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą , tariamąją (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų) - reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga ir liepiamąją - reiškiančią liepimą, raginimą. (eik, daryk, nešk, bėk).

Sangrąžinė forma

Veiksmažodžiai gali būti sangrąžiniai, t. y. turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi…), tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi…).

Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio: pasirašyti, atsiimti. Nepriešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale: juokiasi, pešasi, kelsis.

Veiksmažodžio skirstymai

Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, ar veikėjas yra aktyvus, ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: aktyvaus veiksmo ir būsenos veiksmažodžius.


Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai

1. Reiškiantys veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones.

2. Reiškiantys paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: Bėgo taku vilkai.

Būsenos veiksmažodžiai

1. Kitimą, kryptingą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: Augti, tukti, bėgti

2. Nekintamą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: būti, blizgėti

Tranzityvumas ir veikslas

Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).

Tranzityvumas

Tai veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: Ūkininkas aria žemę. Mokinys skaito knygą.

Veikslas

Tai veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės, baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos: įvykio ir eigos.

Įvykio veikslui priskiriami veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.

Eigos veikslo veiksmažodžiai paprastai žymi trunkantį veiksmą. Pvz.: Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+11693-150=11543 wiki spaudos ženklai).