Veimaro respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Weimarer Republik
Veimaro Respublikos vėliava Veimaro Respublikos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Veimaro Respublika žemėlapyje
Gyvavimo laikotarpis 19191933
Valstybinė kalba vokiečių kalba
Sostinė Berlynas
Plotas
 - Iš viso (1925)
 
468 787 km²
Gyventojų
 - Iš viso (1925)
 
62 411 000

Veimaro Respublika (vok. Weimarer Republik) – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m.

Veimaro Respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios Veimaro konstitucijos. Respublika buvo federacinė: įėjo 15 žemių (respublikų) ir 3 laisvieji miestai:

Žemės (respublikos)

  • Anhaltas
  • Badenas
  • Bavarija
  • Braunšveigas
  • Hesenas
  • Lipė
  • Meklenburgas−Štrelicas
  • Meklenburgas−Šverynas
  • Oldenburgas
  • Prūsija
  • Saksonija
  • Šaumburgas−Lipė
  • Tiūringija
  • Valdekas
  • Viurtembergas

Laisvieji miestai

Daugiausia įtakos valdymui turėjo Prūsija. Atstovaujamieji organai buvo šie:

  • Reichstagas (parlamento žemieji rūmai), renkamas visuotiniu balsavimu (deputatų vietų skaičius buvo proporcingas žemių gyventojų skaičiui);
  • Reichsratas (Valstybės taryba), sudarytas iš žemių vyriausybių atstovų (daugiausia jų buvo iš Prūsijos).

Prezidentas galėjo nepatvirtinti Reichstago priimtų įstatymų, taip pat bet kada jį paleisti. Prezidentais buvo:

Veimaro Respublikos raida

Veimaro respublika susikūrė Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, po Lapkričio revoliucijos, kurios metu daugelį Vokietijos didmiesčių perėmė darbininkų ir kareivių tarybos, o 1918 m. lapkričio 9 d. beisvaržantys socialistai ir socialdemokratai paskelbė respubliką.

1920 m. įvykdytas nesėkmingai pasibaigęs Kapo pučas. Pučui vadovavo reakcingas žurnalistas ir žemvaldys Volfgangas Kapas, G. Erhardas, generolai E.Liudendorfas, V.Liutvicas ir kiti. Pučistai rėmėsi savanorių korpusais ir kai kuriais reichsvero daliniais bei tikėjosi nuversti koalicinę vyriausybę, kuriai vadovavo socialdemokratai, panaikinti Veimaro respubliką ir sukurti karinę diktatūrą.

Veimaro Respublikos žlugimo priežastys

Vokietija-orn.png
Vokietijos istorija
Germanų gentys
Frankų imperija
Rytų Frankų imperija
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Vokiečių kunigaikštystės
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija

Svarbiausia iš žlugimo priežasčių buvo ekonominė. Nors 1923-1929 m. Veimaro Respublikos ekonomika po I pasaulinio karo ėmė atsigauti, bet vis dėlto buvo priklausoma nuo JAV. Kai 1929 m. JAV kilo Didžioji ekonominė krizė, neaplenkė ji ir Vokietijos. Veimaro Respublika skolinosi iš JAV bandydama sumokėti reparacijas laimėjusioms šalims. 1929 m. įvykus krizei, JAV pradėjo spausti Veimaro Respubliką grąžinti skolas. Veimaro respublika sunkiai išgyveno šį periodą. Daug žmonių tapo bedarbiais. 1932 m. jų skaičius siekė beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisidėjo prie Nacionalsocialistų partijos iškilimo (NSDAP).

Versalio taikos sutartis buvo laikoma bausme Vokietijai, nes buvo paniekintas šalies tautiškumas, o tuo ypatingai naudojosi naciai. Versalio Taikos sutartis įpareigojo sumokėti reparacijas, taip pat buvo atimtos svarbios išteklių teritorijos – Saro sritis. Užtikrinti tvarkai taip pat trukdė ir armijai įvesti apribojimai.

Visa tai prisidėjo prie to, kad Adolfas Hitleris su nacių partija, demokratinę Veimaro respubliką pertvarkė į totalitarinę valstybę – Trečiąjį Reichą.


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Veimaro respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: