Veimaro respublika
| |||||
Gyvavimo laikotarpis | 1919–1933 | ||||
Valstybinė kalba | vokiečių kalba | ||||
Sostinė | Berlynas | ||||
Plotas - Iš viso (1925) |
468 787 km² | ||||
Gyventojų - Iš viso (1925) |
62 411 000 |
Veimaro Respublika (vok. Weimarer Republik) – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m.
Veimaro Respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios Veimaro konstitucijos. Respublika buvo federacinė: įėjo 15 žemių (respublikų) ir 3 laisvieji miestai:
Žemės (respublikos)
- Anhaltas
- Badenas
- Bavarija
- Braunšveigas
- Hesenas
- Lipė
- Meklenburgas−Štrelicas
- Meklenburgas−Šverynas
- Oldenburgas
- Prūsija
- Saksonija
- Šaumburgas−Lipė
- Tiūringija
- Valdekas
- Viurtembergas
Laisvieji miestai
Daugiausia įtakos valdymui turėjo Prūsija. Atstovaujamieji organai buvo šie:
- Reichstagas (parlamento žemieji rūmai), renkamas visuotiniu balsavimu (deputatų vietų skaičius buvo proporcingas žemių gyventojų skaičiui);
- Reichsratas (Valstybės taryba), sudarytas iš žemių vyriausybių atstovų (daugiausia jų buvo iš Prūsijos).
Prezidentas galėjo nepatvirtinti Reichstago priimtų įstatymų, taip pat bet kada jį paleisti. Prezidentais buvo:
- prezidentas F. Ėbertas (Friedrich Ebert) (1919-1925),
- prezidentas P. Hindenburgas (Paul von Hindenburg) (1925−1934)
Veimaro Respublikos raida
Veimaro respublika susikūrė Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, po Lapkričio revoliucijos, kurios metu daugelį Vokietijos didmiesčių perėmė darbininkų ir kareivių tarybos, o 1918 m. lapkričio 9 d. beisvaržantys socialistai ir socialdemokratai paskelbė respubliką.
1920 m. įvykdytas nesėkmingai pasibaigęs Kapo pučas. Pučui vadovavo reakcingas žurnalistas ir žemvaldys Volfgangas Kapas, G. Erhardas, generolai E.Liudendorfas, V.Liutvicas ir kiti. Pučistai rėmėsi savanorių korpusais ir kai kuriais reichsvero daliniais bei tikėjosi nuversti koalicinę vyriausybę, kuriai vadovavo socialdemokratai, panaikinti Veimaro respubliką ir sukurti karinę diktatūrą.
Veimaro Respublikos žlugimo priežastys
Svarbiausia iš žlugimo priežasčių buvo ekonominė. Nors 1923-1929 m. Veimaro Respublikos ekonomika po I pasaulinio karo ėmė atsigauti, bet vis dėlto buvo priklausoma nuo JAV. Kai 1929 m. JAV kilo Didžioji ekonominė krizė, neaplenkė ji ir Vokietijos. Veimaro Respublika skolinosi iš JAV bandydama sumokėti reparacijas laimėjusioms šalims. 1929 m. įvykus krizei, JAV pradėjo spausti Veimaro Respubliką grąžinti skolas. Veimaro respublika sunkiai išgyveno šį periodą. Daug žmonių tapo bedarbiais. 1932 m. jų skaičius siekė beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisidėjo prie Nacionalsocialistų partijos iškilimo (NSDAP).
Versalio taikos sutartis buvo laikoma bausme Vokietijai, nes buvo paniekintas šalies tautiškumas, o tuo ypatingai naudojosi naciai. Versalio Taikos sutartis įpareigojo sumokėti reparacijas, taip pat buvo atimtos svarbios išteklių teritorijos – Saro sritis. Užtikrinti tvarkai taip pat trukdė ir armijai įvesti apribojimai.
Visa tai prisidėjo prie to, kad Adolfas Hitleris su nacių partija, demokratinę Veimaro respubliką pertvarkė į totalitarinę valstybę – Trečiąjį Reichą.
Nuorodos
- Pasaulio istorija - Veimaro respublika (anglų k.)
|