Veliuona

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Veliuona
   H-Veliuona.jpg   
Veliuona.jpg

Veliuona
Koordinatės:55°04′52″N 23°16′08″E / 55.081°N 23.269°E / 55.081; 23.269 (Veliuona)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Veliuonos seniūnija
Gyventojų: 546 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Veliuonà
Kilmininkas: Veliuonõs
Naudininkas: Veliúonai
Galininkas: Veliúoną
Įnagininkas: Veliúona
Vietininkas: Veliuonojè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: VeliuonaVikiteka

Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Viršutinė terasa vadinama Antkalne, apatinė – Pakalne.

Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Vaizdas:Eglise icone.svg Mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1644 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Veliuonos I piliakalnis ir Veliuonos II piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklai:
Tree map icon.svg Netoli Vytauto paminklo stūkso mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra Sigito Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.
Havezate 0gr.gif Veliuonos dvaro sodyba (XIX a. pradžia), dabar – kraštotyros muziejus.
Pakalnėje išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija)
Japanese Map symbol (Library).svg Veliuonos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74054)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Panemuniu regioninis parkas.png
Veliuona iš paukščio skrydžio

Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
JURBARKAS – 36 km
RAUDONĖ – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Klangiai – 3 km
SEREDŽIUS – 10 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Veliuona OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Veliuona TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Veliuona XIX amžiuje

Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos pilis (tuomet žinoma kaip Junigeda) pirmą kartą paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. Veliuonos tvirtovė XIII–XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių dešiniajame Nemuno krante, kovojant su kryžiuočiais. Už kelių kilometrų nuo dabartinio miestelio 1337 m. buvo minima kryžiuočių pilis Bajerburgas.

1348 m. Aukštutinio Reino kronika mini Veliuonos pilies sunaikinimą, tačiau 1349 m. pilis vėl atstatyta, kurią 1364 m. puolė Ordino magistras: priešpiliai buvo paimti kryžiuočių, bet pilies gynėjai nepasidavė, todėl puolėjai padegė pilį ir šioji pasidavė. 1367 m. atstatyta pilis vėl buvo užpulta ir ją padegė patys gynėjai atsitraukdami.

Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Ldk Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. 1412 m., pasibaigus kryžiuočių puldinėjimams, Ldk Vytautas Veliuonoje pastatydino pilį ant II piliakalnio.

1421 m. minimas miestas (pastatyta Veliuonos bažnyčia). 1443 m. suteikta Magdeburgo teisė. XVI a. pastatyta mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje. 1501 m. Ldk Aleksandras Veliuonai vėl patvirtino Magdeburgo teises. XVI a. veikė laivų prieplauka, muitinė, prekybos punktas, gyveno daug amatininkų ir pirklių. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei.[7] 1580 m. gegužės 28 d. vėl patvirtintos Magdeburgo teisės.

Sovietmečiu buvo Petro Cvirkos kolūkio gyvenvietė.

1992 m. patvirtintas dabartinis Veliuonos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVIII a. Veliuonos valsčiaus centras ?
XIX a. 2-oji pusė – 1947 m. Kauno apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Veliuonos apylinkės centras Vilkijos rajonas
1962 m. Kauno rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Veliuonos seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Deivė Veliona prie Ražarnių kelio

Nuo 1291 m. kryžiuočių minimos Junigedos pilies vietoje minima Veliuonos pilis. Ji yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal čia pat tekantį Veliuonos upelį (dešinysis Nemuno intakas).[8] Tačiau legendose taip pat yra pasakojama, kad šiose vietose stovėjusi mirusiųjų deivės Velionos šventykla, kurios vardą galima sieti su šaknimi „vel-“, turinčią ryšį su pomirtinio gyvenimo būtybėmis (pvz., velniu). Tai buvo mirusiųjų, vėlių deivė. Junigedos pervadinimas Veliuona galėjo turėti religinę prasmę (pvz., kovose dalyvaujant žuvusių gynėjų vėlėms)[9]. Veliuonos vardas nurodomas jau 1315 m. kaip Wilhun – ji minima Sembos kanauninko kronikoje.[10]

XIII–XIV a. kryžiuočiai miestelį vadino Frydebergu (vok. Friedeberg – „taikos kalnas“).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m. 1892 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
393 1 000 573
470 (miestelyje)
103 (dvare)
491 503 796
1983 m. 1987 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
761 886 962 883 726 546

Žymūs žmonės

Paminklas Vytautui Didžiajam
Paminklas Gediminui
  • Didysis kunigaikštis Gediminas (~1275–1341), galbūt palaidotas ar pašarvotas Veliuonoje.
  • Veliuonoje kunigavo poetas Kiprijonas Juozapas Nezabitauskas-Zabitis (1779–1837).
  • XIX a. Veliuonoje gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), kuris apie Veliuonos ir jos apylinkių vestuvių papročius parašė veikalą „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“, surašė apie 5600 liaudies dainų. Mirė Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje.
  • Benediktas Velička (1894-1932), pedagogas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas.

Patarlės


Šaltiniai

  1. Veliuona. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Велона. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 854 psl. (rus.){{#subobject:Veliuona (Велона, ESBE) |Straipsnis=Veliuona |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Велона |Žodyno tomas=Т. 5А (10) |Žodyno puslapis= 854 psl. }}
  4. Велона. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 417 psl. (rus.)
  5. Veliuona SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Veliuona loadmap.net
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 247 psl.
  9. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 91.
  10. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 286 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 286 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 99% (+9212-416=8796 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+637-231=406 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+104-0=104 wiki spaudos ženklai).