Veliuona
- Kitos reikšmės – Veliuona (reikšmės).
Veliuona | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Veliuonos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 546 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | VeliuonaVikiteka |
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Viršutinė terasa vadinama Antkalne, apatinė – Pakalne.
Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vaizdas:Eglise icone.svg Mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1644 m. |
Veliuonos I piliakalnis ir Veliuonos II piliakalnis |
Paminklai:
|
Netoli Vytauto paminklo stūkso mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra Sigito Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras. |
Veliuonos dvaro sodyba (XIX a. pradžia), dabar – kraštotyros muziejus. |
Pakalnėje išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija) |
Veliuonos biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-74054) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
JURBARKAS – 36 km RAUDONĖ – 10 km |
|
Klangiai – 3 km SEREDŽIUS – 10 km | |||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Veliuona TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos pilis (tuomet žinoma kaip Junigeda) pirmą kartą paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. Veliuonos tvirtovė XIII–XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių dešiniajame Nemuno krante, kovojant su kryžiuočiais. Už kelių kilometrų nuo dabartinio miestelio 1337 m. buvo minima kryžiuočių pilis Bajerburgas.
1348 m. Aukštutinio Reino kronika mini Veliuonos pilies sunaikinimą, tačiau 1349 m. pilis vėl atstatyta, kurią 1364 m. puolė Ordino magistras: priešpiliai buvo paimti kryžiuočių, bet pilies gynėjai nepasidavė, todėl puolėjai padegė pilį ir šioji pasidavė. 1367 m. atstatyta pilis vėl buvo užpulta ir ją padegė patys gynėjai atsitraukdami.
Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Ldk Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. 1412 m., pasibaigus kryžiuočių puldinėjimams, Ldk Vytautas Veliuonoje pastatydino pilį ant II piliakalnio.
1421 m. minimas miestas (pastatyta Veliuonos bažnyčia). 1443 m. suteikta Magdeburgo teisė. XVI a. pastatyta mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje. 1501 m. Ldk Aleksandras Veliuonai vėl patvirtino Magdeburgo teises. XVI a. veikė laivų prieplauka, muitinė, prekybos punktas, gyveno daug amatininkų ir pirklių. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei.[7] 1580 m. gegužės 28 d. vėl patvirtintos Magdeburgo teisės.
Sovietmečiu buvo Petro Cvirkos kolūkio gyvenvietė.
1992 m. patvirtintas dabartinis Veliuonos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XV–XVIII a. | Veliuonos valsčiaus centras | ? |
XIX a. 2-oji pusė – 1947 m. | Kauno apskritis | |
1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
1950–1962 m. | Veliuonos apylinkės centras | Vilkijos rajonas |
1962 m. | Kauno rajonas | |
1962–1995 m. | Jurbarko rajonas | |
1995– | Veliuonos seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Nuo 1291 m. kryžiuočių minimos Junigedos pilies vietoje minima Veliuonos pilis. Ji yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal čia pat tekantį Veliuonos upelį (dešinysis Nemuno intakas).[8] Tačiau legendose taip pat yra pasakojama, kad šiose vietose stovėjusi mirusiųjų deivės Velionos šventykla, kurios vardą galima sieti su šaknimi „vel-“, turinčią ryšį su pomirtinio gyvenimo būtybėmis (pvz., velniu). Tai buvo mirusiųjų, vėlių deivė. Junigedos pervadinimas Veliuona galėjo turėti religinę prasmę (pvz., kovose dalyvaujant žuvusių gynėjų vėlėms)[9]. Veliuonos vardas nurodomas jau 1315 m. kaip Wilhun – ji minima Sembos kanauninko kronikoje.[10]
XIII–XIV a. kryžiuočiai miestelį vadino Frydebergu (vok. Friedeberg – „taikos kalnas“).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m. | |||||||
1862 m. | 1892 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
393 | 1 000 | 573 470 (miestelyje) 103 (dvare) |
491 | 503 | 796 | ||
1983 m. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
761 | 886 | 962 | 883 | 726 | 546 | ||
|
Žymūs žmonės
- Didysis kunigaikštis Gediminas (~1275–1341), galbūt palaidotas ar pašarvotas Veliuonoje.
- Veliuonoje kunigavo poetas Kiprijonas Juozapas Nezabitauskas-Zabitis (1779–1837).
- XIX a. Veliuonoje gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), kuris apie Veliuonos ir jos apylinkių vestuvių papročius parašė veikalą „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“, surašė apie 5600 liaudies dainų. Mirė Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje.
- Benediktas Velička (1894-1932), pedagogas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas.
Patarlės
Šaltiniai
- ↑ Veliuona. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Велона. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 854 psl. (rus.){{#subobject:Veliuona (Велона, ESBE) |Straipsnis=Veliuona |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Велона |Žodyno tomas=Т. 5А (10) |Žodyno puslapis= 854 psl. }}
- ↑ Велона. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 417 psl. (rus.)
- ↑ Veliuona SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Veliuona loadmap.net
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 247 psl.
- ↑ Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 91.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 286 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 286 psl.
- Veliuona. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 479 psl.
- Veliuona. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 338 psl.
- Велона. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 417 psl. (rus.)
- Veliuonos sakmės ir padavimai (sud. Stasys Liutvinavičius). - Radviliškis: Litera, 2007. - 40 p. - ISBN 978-9955-410-59-1
- Monografija „Veliuona“
- Žemėlapiai
- Apie miestelį
|