Venecija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Venecija
(kirč. Venècija)
it. Venezia
Wenecja Canal Grande.JPG

Venecija
45°26′00″N 12°19′00″E / 45.433333°N 12.316667°E / 45.433333; 12.316667 (Venecija)Koordinatės: 45°26′00″N 12°19′00″E / 45.433333°N 12.316667°E / 45.433333; 12.316667 (Venecija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Italija
Regionas: Vėliava Venetas
Provincija: Venecijos provincija
Įkūrimo data: 451 m.
Meras: Massimo Cacciari
Gyventojų: 270 800 (2007 m.)
Plotas: 412,54 km²
Tankumas (2007): 656 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: VenecijaVikiteka
Kirčiavimas: Venècija
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 394

Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse. Veneto regiono sostinė. Miestas yra didelis turistų traukos centras, visų pirma dėl unikalių savo kanalų.

Venecija iš paukščio skrydžio

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Venecijos respublika.

Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais. Palaipsniui Venecija savo įtaką prarado (ypač dėl turkų antpuolių), o 1797 m. pateko į Austrijos valdžią. Prie Italijos karalystės Venecija prijungta 1866 m.

Nuo 1987 m. Venecija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pavadinimo kilmė

V a. pr. m. e. Adrijos jūros pakrantes užėmė ilyrų gentis venetai. Senovės romėnai pavadino šią teritoriją venetų vardu, o kai 451 m. iš žvejų kaimelių čia susikūrė miestas, jam ir teko vardas Venetia.

Miestai partneriai

Susisiekimas

Venecijos gondolos

Venecija žymi visame pasaulyje dėl savo kanalų. Ji pastatyta ant žemų, dumblinų Adrijos jūros vandenų, kurie reguliariai patvinsta. Miestas turi 118 salelių ir apie 150 kanalų. Salos, ant kurių stovi miestas, yra sujungtos apie 400 tiltais. Senamiestyje tiltai naudojami kaip keliai, o visas transportas yra ant vandens arba ant kojų. XIX a. Venecijoje pastatyta geležinkelio stotis. Venecija yra didžiausias Europos miestas, kuris pasižymi mažiausiu automobilių skaičiumi.

Klasikinė Venecijos valtis yra gondola. Tačiau šiuo metu gondolomis naudojasi tik turistai arba gyventojai vestuvių ar kitų švenčių proga. Neatsiejama Venecijos dalis gondolos tapo nuo XI amžiaus. Grakštaus korpuso, plokščiadugnis laivelis labai tinka plaukioti siaurais kanalais, o nežymus pirmagalio išlenkimas atsveria irkluotojo jėgą ir neleidžia gondolai sukinėtis ratais. 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą. Ypatingomis progomis jos puošiamos gėlėmis.

Dauguma venecijiečių naudojasi vandens autobusais (itališkai vaporetti), kurie reguliariai plaukioja po miesto kanalus ir salas. Mieste taip pat yra labai daug privačių valtelių.

Sportas

Įdomybės

Viduramžiais Venecija turėjo didelės įtakos ne tik dabartinės Italijos, bet ir visos Europos mastu. Tai atsispindi ir kalboje. Pavyzdžiui, Mažąja Venecija pavadinta Amerikos šalis Venesuela (dėl panašumo su Venecija, kad namai pastatyti ant polių), Ghetto buvo uždara miesto dalis (iš to kilęs žodis „getas“), Arsenale buvo ginklų gamykla (iš to „arsenalas“), o įlanka tuo metu tik prie Venecijos buvo vadinama Lagūna (tik vėliau žodis tapo bendriniu ir išplito kitose kalbose). Be to, Venecija buvo vienas pirmųjų miestų, turėjusių platų periodinių leidinių tinklą, tačiau kadangi periodika buvo nedidelės apimties ir riboto patikimumo, ji buvo pigi ir verta menko pinigo (tuo metu gazeta buvo vadinami menki pinigai), o menkaverčio pinigo žodis pateko į kai kurias kalbas (tarp jų ir rusų) laikraščiui nusakyti.[1]

Nuorodos

  1. Mark Forsyth. The etymologicon. // Icon Books Ltd. London N79DP, 2011. p. 124.

Galerija

Venecijos panorama


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS