Vepriai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vepriai
   Vepriai Coat of Arms.png   
Vepriai from the lake.jpg
Miestelio centro vaizdas iš ežero

Vepriai
55°09′00″N 24°34′30″E / 55.150°N 24.575°E / 55.150; 24.575 (Vepriai)Koordinatės:55°09′00″N 24°34′30″E / 55.150°N 24.575°E / 55.150; 24.575 (Vepriai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija: Veprių seniūnija
Gyventojų: 549 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Vẽpriai
Kilmininkas: Vẽprių
Naudininkas: Vẽpriams
Galininkas: Vepriùs
Įnagininkas: Vẽpriais
Vietininkas: Vẽpriuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: VepriaiVikiteka

Vepriai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės pietvakariuose, 18 km į pietvakarius nuo Ukmergės, 3 km nuo kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis . Seniūnijos centras, Veprių seniūnaitija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia, pastatyta 1910 m.
Legenda pomnik.svg Koplytstulpis Baro konfederacijai atminti (XVIII a. pabaiga)
Havezate 0gr.gif Išlikęs Veprių dvaras ir parkas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Veprių vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Veprių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-20036)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Veprių krašto muziejus, įkurtas 1967 m., apie 5000 eksponatų.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Veprių planas

Vepriai įsikūrę didžiausio Baltijos šalyse 8 km skersmens ir 500 m gylio Veprių meteoritinio kraterio (astroblemos) viduryje, prieš 160 mln. metų kritusio meteorito vietoje susiformavusiame Veprių grabene. Šiaurės vakarų kryptimi nusidriekęs Veprių kalvagūbris (80–105 m virš jūros lygio), Vidurio Lietuvos kalvagūbrio rytinė dalis.

Miestelio reljefas kalvotas, išraižytas Riešės, Ūdroklio ir Šventosios slėnių. Didžiausias vandens telkinys – Veprių ežeras, plačiai naudojamas rekreacijai ir žūklei. Drėgnesnių vietų miškuose vyrauja lapuočiai, o kalvos apaugusios šilais. Į vakarus nuo ežero plyti rezervatas, kuriame stebimos miško bendrijos savo natūralioje būklėje. Jame nevykdoma jokia ūkinė veikla. Į rytus nuo Riešės upės žemupio (Cedrono) plyti rekreacinės paskirties miškas, smarkiai nukentėjęs nuo eglynų džiūties Lietuvoje 1995 m. Netoliese yra 8 km skersmens smūginis krateris, tačiau nuo žemės paviršiaus jis nematomas.

Į pietus nuo miestelio telkšo Veprių ežeras, vakaruose įsikūręs Veprių kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Pageležiai – 5 km Barboriškis – 1 km UKMERGĖ – 18 km
DELTUVA – 12 km
DAINAVA – 7,5 km
Blank-50px.png
Veprių kaimas – 1 km
JONAVA – 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kazlaučizna – 2 km
Sukiniai – 5 km
Bečiai – 1,5 km
Rizgonys – 3,5 km
UPNINKAI – 10 km
Paskarbė - 1,5 km
Kultuvėnai – 4,5 km
Sližiai – 4 km
Knyzlaukis - 2 km
Antakalnis – 10 km
Gelvonai – 14 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vepriai OpenLayers žemėlapyje
Vepriai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Vepriai XVI a. Livonijos žemėlapyje (Wiepri)

Veprių apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. Pirmasis piliakalnis-slėptuvė ant Cedrono upelio kranto galėjo būti naudojamas prieš 1,5 tūkstančio metų, o į rytus nuo miestelio esantys Kazlaučiznos pilkapiai siekia IX–XII amžių.

Veprių vardas (Weperen) pirmą kartą paminėtas 1384 m. Vygando Marburgiečio kronikose, Kryžiuočių kelių aprašyme. Tuo metu ant Veprių piliakalnio stovėjusi medinė lietuvių pilis, kurią 1384 m., tarpusavio kovų dėl LDK valdžios metu, užėmė Vytautas Didysis, padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, šalia iškilo dvaro pastatai.

Manoma, kad gyvenvietė įsikūrė XV a. pradžioje, Veprių dvaras minimas nuo 1542 m. Ryškų radialinį planą turinti gyvenvietė kūrėsi įvairių kilmingų giminių valdomo dvaro žemėje, palei Ukmergės-Kauno kelią ir jo atšaką į Vilnių. 1836 m. nutiesus Veprius aplenkiantį Kauno-Daugpilio plentą, kelio reikšmė sumažėjo.

Per Švedų tvaną, 1656 m. rugpjūčio 12 d. pro Veprius Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi Jonušo Radvilos daliniai. Ant piliakalnio buvę XVII a. Šemetų pastatyti renesansiniai dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per Šiaurės karą, 1704 m., todėl Veprių dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą. XIX a. pastatytas klasicistinis vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų portiku.

Senoji Veprių bažnyčia ir Vilniaus gatvė apie 1900 metus

1845 m. įkurta Veprių parapija. 1864 m. Vepriai tapo valsčiaus centru. 1924 m. valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, toliau veikė spirito varykla, 1926 m. įsikūrė pieninė, 1938 m. vaistinė. Vepriuose veikė patriotinės ir katališkos organizacijos, buvo futbolo komanda, 6 skyrių mokykla.

Sovietmečiu Vepriai buvo Stalino, vėliau – S. Nėries kolūkio centrinė gyvenvietė. Čia veikė profesinės technikos mokykla, rengusi kaimo mechanizatorius, daržininkus, sodininkus, vairuotojus. 1960 m. netoli Veprių buvo įkurta sovietų vidutinio nuotolio brandiolinių raketų bazė, kur keturios 1,5 megatonos galingumo branduolinės raketos laikytos iki 1986 m.

1962 m. Šventosios slėnio terasoje šalia naikinamų Kalvarijų pradėta statyti 240 vietų pionierių stovykla, kuri 2010 m. modernizuota ir rekonstruota į vaikų poilsio stovyklą. Ant Veprių ežero kranto ties Riešės upelio ištakomis stovėjęs triaukštis Pliaterių vandens malūnas ir medinis tiltas nugriauti 7-ajame dešimtmetyje, o 9-ajame dešimtmetyje šioje vietoje įrengta gelžbetoninė ežero užtvanka su pėsčiųjų tilteliu. 1999 m. gretimoje pievoje įkurtas „Amžių sandūros“ skulptūrų parkas.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje Vepriuose nutiesta visiškai nauja Šventosios gatvė, sujungusi miestelio centrą su tiltu per Šventąją ir nukreipusi tranzitinį eismą nuo Ežero gatvės. Aštuntojo dešimtmečio viduryje miestelio centras neišvengė didelių pokyčių: buvo nugriauta senoji klebonija, mokykla ir dar keletas medinių sodybų, jų vietoje pastatant sovietinio stiliaus visuomeninių pastatų kompleksą. Šiuo metu jame įsikūrusios 2 parduotuvės, baras ir motelis, o gretimame name veikia ambulatorija. 1980 m. Vepriai buvo apdovanoti Didžiuoju gintaro prizu už pavyzdingą aplinkos tvarkymą.

1980 m. aptiktas Veprių lobis, siekiantis XVII a.

2014 m. patvirtintas Veprių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18641919 m. Veprių valsčius  ?
19191950 m. Ukmergės apskritis
19501995 m. Veprių apylinkės centras Ukmergės rajonas
1995 Veprių seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Apleisti Veprių dvaro centriniai rūmai

Veprių pavadinimas kildinamas iš baltiško žodžio veprys, reiškiančio šerną. Veikiausiai gyvenvietės ir pilies pavadinimas kilo nuo greta esančio ežero vardo, kurio pirmykštė lytis galėjo būti Veprys (taigi, vandenvardinis vietovardis). Pasak žmonių pasakojimų, miesteliui pavadinimą galėjęs suteikti ir į kiaulę panašus akmuo, riogsojęs prie Riešės upelio.

Veprių Ežero g. XX a. 8-ajame dešimtmetyje

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1863 m. ir 2011 m.
1863 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur. 1983 m.[7] 1987 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
76 234 585 755 912 1 428 1 297 945 663 549

Kultūra

Viena Kalvarijų koplytėlių šventoriuje

Pirmoji koplyčia Vepriuose minima 1553 m. Dabartinė neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia pastatyta 1910 m. Nuo XIX a. miestelyje veikė pradžios mokykla, 1950 m. įkurta Veprių vidurinė mokykla. Nuo 1924 m. žemės ūkio specialistus rengė žemesnioji žemės ūkio mokykla, nuo 2004 iki 2007 m. – Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos Veprių profesinio mokymo skyrius.

Vepriai garsėja 1846 m. įsteigtomis ir kasmet per Sekmines maldininkų gausiai lankomomis Kalvarijomis. Miestelio pietrytine dalimi nusidriekęs 5,5 km ilgio ir 35 stočių Kryžiaus kelias žymimas koplytėlėmis ir vartais. Dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (Večernyko) ir Veronikos patarnavimo, pakeistos mūrinėmis 18821900 m.; 1963 m. žiemą valdžios įsakymu koplytėlės sunaikintos, išskyrus buvusias šventoriuje. Klebono Vaclovo Ramanausko, apylinkės seniūnės Janinos Akstinavičienės ir kt. iniciatyva Kryžiaus kelio stotys atkurtos 1989 m. už tikinčiųjų paaukotas lėšas. Tuo tikslu Veprių bažnyčioje buvo surengtas labdaringas Lietuvos nacionalinės filharmonijos atlikėjų koncertas. Dabar Vepriuose yra 21 plytų mūro koplytėlė (įskaitant esančią šventoriaus tvoroje ir Kristaus Kapo koplyčią), 6 mediniai ir 1 geležiniai vartai. Pro geležinius vartus procesija praeina du kartus, taip pat vartų funkciją atlieka šventoriaus vartai, todėl iš viso susidaro 8 stotys vartuose. Lietuvoje Kalvarijos taip pat buvo įkurtos Verkiuose ir Žemaičių Kalvarijoje.

Šiaurės vakariniame Veprių ežero krante yra išlikęs Veprių dvaro ansamblis ir dalis parko su tvenkiniais. Mūsų dienų sulaukė dauguma XIX a. – XX a. pr. statytų reprezentacinių ir ūkinių dvaro pastatų, įskaitant spirito varyklą, medinį ir mūrinius kumetynus bei vadinamąjį „kolonų pastatą“ – dvaro rūmus. Šiuo metu dvaro rūmai priklauso Valstybės turto fondui, o jų būklė nuolat prastėja. Patenkinamai tvarkomo dvaro parko struktūra suardyta sovietmečio statybų, tačiau jame tebėra senų medžių ir įspūdinga 130 m ilgio mažalapių liepų alėja.

Skulptūra Gyvybės globėja

Reikšmingiausias istorinis monumentas yra apie 1772–1798 m., kaip manoma, Mykolo Kosakovskio iniciatyva, statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas 1768 m. Baro konfederacijai ar į šiaurę nuo Veprių Simono Kosakovskio vedamų konfederatų laimėtiems mūšiams prieš Rusijos Imperijos karinius dalinius atminti. Koplytstulpis vienaaukštis, dengtas cinkuota skarda; manoma, kad kadaise galėjęs turėti medinį antstatą. Jo viduje patalpinta medinis kryžius su dažyta nukryžiuotojo skulptūra. Vadinamas „Baltuoju kryžiumi“, jis yra vienas seniausių statinių Vepriuose ir vienintelis mūrinis baroko architektūros paminklas Ukmergės rajone.[9]

Vepriuose veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Veprių filialas, kuriame sukaupta per 5000 eksponatų. Istorinės-kultūrinės krypties Veprių krašto muziejų įkūrė ir eksponatus rinko mokytojas ir visuomenininkas Jonas Žentelis. Miestelyje vyksta aktyvus visuomeninis kultūrinis gyvenimas: organizuojamos šventės, meno darbų parodos ir kiti renginiai.

Vepriuose vaikystėje atostogaudavo iš čia kilęs lietuvių rašytojas ir dailininkas Leonardas Gutauskas, šį laiką įamžinęs viename garsiausių savo romanų Vilko dantų karoliai, ekranizuotame Algimanto Puipos.

1984 m. S. Nėries kolūkis įsteigė literatūrinę premiją „Žydinčios vyšnios šakelė“ už geriausią metų eilėraštį apie žemdirbių (pirmasis laureatas poetas Juozas Macevičius).
Bažnyčios šimtmečio jubiliejaus iškilmėse koncertavo chorai

Turizmas

Dėl išraiškingo vietovaizdžio, istorijos, kultūros ir gamtos paminklų gausos turizmo atžvilgiu Vepriai yra viena perspektyviausių Ukmergės rajono vietovių. Įdomiausi lankytini objektai: Veprių ežeras, piliakalnis, dvarvietės pastatai ir parkas, Baro konfederacijos koplytstulpis, Kryžiaus kelio stotys, muziejus, Veprių akmuo, Amžių sandūros skulptūrų parkas, Labora, Gyvybės globėja, Geldutė ir daugelis kitų akmens, bronzos ir medžio skulptūrų.

Lankytojai gali apsistoti motelyje, kaimo turizmo sodyboje „Sodyba dviem“, nuomojamos valtys. Miestelio pietryčiuose, buvusios pionierių stovyklos teritorijoje prie Šventosios įkurta Ukmergės kultūros centro Veprių užimtumo, laisvalaikio ir turizmo filialo stacionari stovykla Šventosios vingis.

Galerija

Veprių panorama rudenį
Veprių panorama iš ežero pusės. Dvaras su parku kairėje, o bažnyčia – į dešinę nuo nuotraukos vidurio. Dešiniau – Ežero gatvė

Šaltiniai

  1. Vepriai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Вепры. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 5 psl. (rus.){{#subobject:Vepriai (Вепры, ESBE) |Straipsnis=Vepriai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Вепры |Žodyno tomas=Т. 6 (11) |Žodyno puslapis= 5 psl. }}
  4. Vepriai maps.vlasenko.net
  5. Vepriai loadmap.net
  6. Vepriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 715 psl.
  7. Vepriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 167 psl.
  8. Vepriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 486 psl.
  9. Ka­da pa­sta­ty­ta kop­ly­čia Vep­riuo­se?
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 82–83 psl.
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: