Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Veršvai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi Lampėdžiai.
Veršvai

Veršvai
54°54′40″N 23°51′00″E / 54.911°N 23.850°E / 54.911; 23.850 (Veršvai)Koordinatės: 54°54′40″N 23°51′00″E / 54.911°N 23.850°E / 54.911; 23.850 (Veršvai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Vilijampolės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Veršvaĩ
Kilmininkas: Veršvų̃
Naudininkas: Veršváms
Galininkas: Veršvùs
Įnagininkas: Veršvaĩs
Vietininkas: Veršvuosè
Kraunamas žemėlapis ...


VeršvaiKauno miesto dalis, esanti vakariniame pakraštyje, prie Vilijampolės, šalia Raudondvario plento. Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir Žemutiniai Kaniūkai. Stambus magistralės Via Baltica eismo mazgas (viadukas), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir Vakarinį tiltą per Nemuną.

Stūkso Veršvų piliakalnis, prateka Veršvas.


Turinys

WikiMapia žemėlapis

Veršvai WikiMapia žemėlapyje[1]

Topografinis žemėlapis

Veršvai topografiniame žemėlapyje[2][3].


Istorija

Augant Kaunui, statybinio žvyro pareikalavimas paskatino Veršvų ūkininkus ieškoti jo podirviuose. Tokiu būdu, kasant žvyrduobes, buvo iškasta ir senoji Veršvų praeitis. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius, norėdamas apsaugoti kapus nuo sunaikinimo, 1938-1940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II-IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX—XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1938-1939 m. pirmoje graužduobėj ištirta 86 plokštiniai-griautiniai kapai, daugiausia III-IV a., 24 degintiniai kapai ir apie 300 arklių kapų. 1938-1940 m. buvo atidengti 203 nedegintų žirgų kapai. Taigi kapuose galėjo būti palaidota daugiau kaip 500 žmonių ir per 400 arklių. Įdomūs paskiri kapai, jų grupės, atskiri radiniai, įkapės bei papuošalai. Viename kape rasti vyro ir moters griaučiai; moters kapas turtingas papuošalų ir įkapių, o vyro kape terastas tik 1 įmovinis kirvis. Iš kitų kapų galima susidaryti vaizdą, kad moterys čia galėjo būti palaidotos su savo tarnais bei vergais; prie vyrų griaučių beveik nerasta įkapių. Kitame dvigubame IV m. e. a. kape buvo sudėtos 5 įvairios nevienalaikės žalvarinės antkaklės, 7 juostinės apyrankės, žalvarinis ąsotėlis ir turtingas krūtinės papuošalas. Labai įdomūs žirgų kapai. Iš atskirų jų griaučių matyti, kad žirgai buvo laidojami gyvi; norint prieš tai juos nuraminti, būdavo užrišamos akys arba užmaunamas ant galvos maišas su grūdais; greičiausiai, prieš įstumdami į duobę, žirgus gerokai nuvargindavo. Jie buvo laidojami drauge su turtinga apranga: viršugalviai papuošti žalvarinėmis skardelėmis, įvijomis, skambučiais, gintariniais karoliais; puošnios kamanos, įdomūs žąslai. Kai kurie žirgai su žalvarinėmis antkaklėmis, uodegos papuoštos tokiomis apyrankėmis, kokios rastos ir žmonių kapuose. Kai kurios balnų kilpos ir papuošalai pagražinti sidabru. Kituose kapuose rasta titnaginių peilių, senų puodų šukių (virvelinė keramika). Visi radiniai rodo, kad žmonės Veršvų apylinkėje gyveno jau 4000 m. prieš Kristų ar dar seniau. Įvairių amžių kapai rodo, kad gyventa nenutrūkstamai iki istorinių laikų. Veršvų-Lampėdžių laukuose, neabejotinai, vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais, puolusiais Kauną. Kai XIV a. kryžiuočiai sunaikino senąją Kauno pilį, apie 1364 m. Veršvų-Lampėdžių apylinkėje lietuviai buvę pasistatę kitą - Vyrgalę. Ji stovėjusi saloje, tačiau buvusi greitai vokiečiu ordino magistro Winricho von Kniprodės sugriauta ir daugiau nebeatsistatė. Pasibaigus karams su kryžiuočiais, istorijos šaltiniuose Veršvai retai minimi.

1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.[4]

1933 m. pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.[5] 1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Požėlos rajonas
2000 Vilijampolės seniūnija


Šaltiniai

  1. Veršvai wikimapia.org
  2. Veršvai maps.vlasenko.net
  3. Veršvai loadmap.net
  4. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  5. Sprogdinimų bendrovė „Detonas“

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: