Vergų krantas

Gvinėjos įlankos regionas: Vergų krantas
Šalis	Togas, Beninas
Tautos	Gbe tautos: fonai, eve, adžai, kt.
Valstybingumas	Dahomėja, Hveda, Tado, Notsė, Jakinas, Ardra, Hogbonu ir kt.
Miestai	Adžuda
Benino civilizacijos regionai: Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai

Vergų krantas (dar vadinamas Dahomėja) – istorinis regionas Vakarų Afrikoje, dabartiniame pietų Benine ir pietų Toge, užima ir šiek tiek Nigerijos bei Ganos. Vakaruose jis siekėsi su Akanalandu, o rytuose bei šiaurėje - su Jorubalandu.

Geografija

Regionas užima teritoriją prie Benino įlankos, kuri iš vakarų yra natūraliai atribota Voltos upės. Vakarinės jos dalys yra šiek tiek kalnuotos, tuo tarpu rytinės pasižymi lygumomis. Pakrantės yra tinkamos uostams.

Ši teritorija geografiškai dar žinoma kaip Dahomėjos plyšys, mat būtent čia pakrantėse nėra tropinių džiunglių, būdingų kitoms Gvinėjos įlankos pakrantėms, o Gvinėjos miškų-savanų mozaikos ekosistema pasiekia jūros krantą.

Tautos

Vienas regiono vienijančių bruožų yra tai, kad jame gyvena artimai giminingos tautos, pradėję skirtis tik XIII a. Visos jos priklauso gbe kalbinei grupei, kuri priklauso Nigerio-Kongo šeimai, Kva kalboms, kuriomis kalbama visoje Benino civilizacijos teritorijoje. Visos jos kilo iš regiono šiaurės rytinės dalies.

Istorija

Ankstyvosios valstybės

Gbe tautos regione

Manoma, kad nuo X a. senoji gbe tauta, gimininga jorubams gyveno Jorubalande, netoli nuo gyvenvietės Ketu (regiono šiaurės rytuose), kuri legendose įvardijama kaip Amedzofe.

Augant Ojo valstybei, kuri įsigalėjo Jorubalande tarp X-XIII a., gbe protėviai migravo į vakarus. Apsistoję prie Mono upės, jie įkūrė savo pirmąją karalystę Tado, kuri davė pradžią adžų tautai, ir klestėjo XIII-XV a.

XIV a. migrantai iš Tado judėjo dviem kryptimis. Tie, kurie migravo į vakarus, įkūrė Notsės valstybę, kurioje susiformavo eve tauta. Kita grupė migravo į pietryčius, XVI a. įkūrė Alada (Ardros) valstybę ir davė pradžią fonų tautai. XVII a. fonai migravo dar toliau, šiaurėje įkurdami Dahomėją, o pietuose (pajūryje) - Adžačę, Jakiną, Hvedą.

Iš Tado migravę į pietus gbe maišėsi su vietiniais laukiniais gyventojais, duodami pradžią fla ir fera tautoms.

Pajūrio valstybės

XV a. prasidėjus prekybai su portugalais, gbe tautos ėmė prekiauti su jais, ėmė kurtis pajūrio uostai, kurie nuo tada ir pradėjo būti žinomi Vergų kranto pavadinimu. Nuo XVII a. svarbiausios prekybinės valstybės buvo Ardra, Adžačė, Hveda, Jakinas, Keta, kurios garsėjo savo vergų turgumis.

Dahomėjos karalystė

Palikuonis iš Ardros karalių dinastijos XVII a. pradžioje įkūrė naują fonų dinastijos atšaką. 1650 m. žemyno gilumoje valdovas Vegbadža įkūrė naują sostinę Abomėją, įtvirtino naują kultą ir pervardino valstybę į Dahomėją. Ilgainiui ši valstybė užėmė beveik visą vergų kranto regioną, užkariaudama visas pajūrio sritis.

Valstybė užmezgė ryšius su europiečiais, ėmė propaguoti vergų prekybą, kurią galėjo plėsti gaudami iš europiečių šautuvus. Tokiu būdu ji tapo svarbiausia vergų prekybininke visoje Afrikoje.

Nepaisant to, kad XVIII a. Dahomėja turėjo mokėti duoklę Ojo karalystei rytuose, šalis labai turtėjo ir tapo neapkenčiama kaimyninių valstybių dėl to, kad grobė žmones ir pardavinėjo kaip vergus.

Kolonijos

XIX a. šiame regione aktyviai reiškėsi Prancūzija, kuri pradėjo ilgus Prancūzijos-Dahomėjos karus. Po antrojo karo 1894 m. Dahomėja tapo Prancūzijos kolonija. Tuo pat metu vakarinės (eve tautos gyvenamos) Dahomėjos dalys buvo atrėžtos Vokietijos ir tapo žinomos kaip Togolandas. Tokiu būdu istorinis vergų krantas padalintas tarp dviejų kolonijinių imperijų.

1914 m., prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui, Vokietijos Togolandas buvo padalintas tarp Prancūzijos ir Britų imperijos. Vakarinė dalis (Britų Togolendas) ilgainiui prijungtas prie kaimyninės Ganos, kai tuo tarpu Prancūzijos Togolandas išliko administruojamas atskirai. Tiek Togas, tiek Dahomėja apie 1960 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Dahomėjos respublika 1975 m. pakeitė pavadinimą į Beninas, kuris kildinamas nuo Benino įlankos pavadinimo, nors su istorine Benino karalyste neturi nieko bendro.