Verknė
Verknė | |
---|---|
| |
Ilgis | 75 km |
Nuolydis | 108 cm/km |
Baseino plotas | 727,5 km² |
Vidutinis debitas | 5,69 m³/s |
Ištakos | Vilkokšnis |
Žiotys | Nemunas (Kauno marios) |
Šalys | Lietuva |
Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose ir Birštono savivaldybėje; Nemuno dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10011050. Išteka iš Vilkokšnio ežero šiaurvakarinės dalies Trakų rajone, 12 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke[1]. Ištakų altitudė 125,1 m. Labai vingiuodama teka aukštupyje šiaurės vakarų kryptimi, pasuka į pietvakarius, vidurupyje teka vakarų-šiaurės vakarų kryptimi, žemupyje - vakarų-šiaurės vakarų kryptimi. Pačiame aukštupyje prateka Verknaičių, Gilužio ir Gilandžio ežerus. Aukštupyje prateka Babrauninkų, Paverknės miškus, vidurupyje teka Šilų miško šiaurine pamiške, pelkėtomis vietovėmis, toliau - daugiausia dirbamais laukais vietomis miškingu slėniu. Pačiame žemupyje teka ties Prienų rajono ir Birštono savivaldybės riba. Įteka į Kauno marias 2,5 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, ties Gudakalnio kaimu, 285,9 km nuo Nemuno žiočių. Įtekėjimo altitudė 44 m. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.
Intakai: Samė (ištakos); Strūzda, Samė, Prūdas, Adinčiava, Varšavka, Vapsa, Juodupis, Obeltis, Pavara, Dindžiakė, V - 5, V - 3, V - 1 (kairieji); Mošia, Balina, V - 6, Kamarkos upelis, Lielelė, Guostė, Alšia, Svėdubė, Mekšrupis, V - 2 (dešinieji).
Verknės vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, maksimalus – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Visa vaga natūrali. Verkne pavasarį nuteka 35 %, vasarą 18 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.
Verknė užtvenkta dvejose vietose: aukštupyje sudarytas Aukštadvario HE tvenkinys ir žemupyje - Jundeliškių tvenkinys.
Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui[2]. Žemupyje, kairiajame krante, stūkso Paverknių piliakalnis. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.
Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, (Prienų raj.); Jundeliškės (Birštono sav.).
Upėvardžio šaknis tikriausiai verk-, virk- ir sietina su verkti, virkauti („lieti ašaras“; plg. verksnys). Kazimieras Būga šaknimi laikė ver-, kilusią iš indoeuropietiškos šaknies, reiškiančios vandenį.[3]
Verknė ties Pakrovais
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Verknė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 489 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Stasys Buchaveckas. „Verknė“.
|