Verknė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Verknė
Verknė ties Ustronės dvareliu
Verknė ties Ustronės dvareliu
Ilgis 75 km
Nuolydis 108 cm/km
Baseino plotas 727,5 km²
Vidutinis debitas 5,69 m³/s
Ištakos Vilkokšnis
Žiotys Nemunas (Kauno marios)
Šalys Lietuva
Verknė prieš įtekant į Baluosio ežerą

Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose ir Birštono savivaldybėje; Nemuno dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10011050. Išteka iš Vilkokšnio ežero šiaurvakarinės dalies Trakų rajone, 12 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke[1]. Ištakų altitudė 125,1 m. Labai vingiuodama teka aukštupyje šiaurės vakarų kryptimi, pasuka į pietvakarius, vidurupyje teka vakarų-šiaurės vakarų kryptimi, žemupyje - vakarų-šiaurės vakarų kryptimi. Pačiame aukštupyje prateka Verknaičių, Gilužio ir Gilandžio ežerus. Aukštupyje prateka Babrauninkų, Paverknės miškus, vidurupyje teka Šilų miško šiaurine pamiške, pelkėtomis vietovėmis, toliau - daugiausia dirbamais laukais vietomis miškingu slėniu. Pačiame žemupyje teka ties Prienų rajono ir Birštono savivaldybės riba. Įteka į Kauno marias 2,5 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, ties Gudakalnio kaimu, 285,9 km nuo Nemuno žiočių. Įtekėjimo altitudė 44 m. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Intakai: Samė (ištakos); Strūzda, Samė, Prūdas, Adinčiava, Varšavka, Vapsa, Juodupis, Obeltis, Pavara, Dindžiakė, V - 5, V - 3, V - 1 (kairieji); Mošia, Balina, V - 6, Kamarkos upelis, Lielelė, Guostė, Alšia, Svėdubė, Mekšrupis, V - 2 (dešinieji).

Verknės vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, maksimalus – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Visa vaga natūrali. Verkne pavasarį nuteka 35 %, vasarą 18 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.

Verknė užtvenkta dvejose vietose: aukštupyje sudarytas Aukštadvario HE tvenkinys ir žemupyje - Jundeliškių tvenkinys.

Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui[2]. Žemupyje, kairiajame krante, stūkso Paverknių piliakalnis. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, (Prienų raj.); Jundeliškės (Birštono sav.).

Upėvardžio šaknis tikriausiai verk-, virk- ir sietina su verkti, virkauti („lieti ašaras“; plg. verksnys). Kazimieras Būga šaknimi laikė ver-, kilusią iš indoeuropietiškos šaknies, reiškiančios vandenį.[3]

Verknės slėnis į rytus nuo Baluosio ežero

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Verknė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 489 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.
  • Stasys Buchaveckas. „Verknė“.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 63% (+3256-44=3212 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 33% (+1668-0=1668 wiki spaudos ženklai).
  • Donatas Vertelka – redaktorius – 5% (+248-0=248 wiki spaudos ženklai).