Versalio rūmai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Versalio rūmai 1722 m.

Versalio rūmai (pranc. Château de Versailles) yra prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas esantis Versalyje, Prancūzija. Rūmų interjerą sudaro: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas L. Levo, dailininkas Lebrenas); Karalių kapela (architektai Ž. A. Mansaras ir R. de Kotas); Veidrodžių galerija – ilgis 75 m, plotis 10 m, joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Ž. A. Mansaras, dailininkas Lebrenas). Šių rūmų interjerą puošia neįkainojami paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių ir t. t.

Istorija

Rūmai pastatyti karaliui Liudvikui XIII-ajam kaip medžioklės dvaras, vėliau išplėsti. Versalio rūmai buvo nuo XVII amžiaus vidurio iki Didžiosios Prancūzų revoliucijos, Prancūzijos karalių rezidencija. Tuo metu rūmuose gyveno daugybė žmonių ir taip tapo tuometinės Prancūzijos kultūrinių, ir politinių centru. Nuo 1979 m. rūmai yra įtraukti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuorodos


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Versalio rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka





Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: