Ūlos akis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Versmė „Ūlos akis“)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
{{#ifeq:Ulos_akis.jpg|||
Pavadinimas::
[[Vaizdas::Vaizdas:Ulos_akis.jpg|300px]]
Lokalizacija

54°08′30″N 24°26′24″E / 54.1417°N 24.4401°E / 54.1417; 24.4401 (Ūlos akis)Koordinatės: 54°08′30″N 24°26′24″E / 54.1417°N 24.4401°E / 54.1417; 24.4401 (Ūlos akis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Marcinkonių seniūnija
Gyvenvietė: Mančiagirė
{{#ask:Ūlos akis ?Koordinatės format=map headers=show link=all geoservice=geonames zoom=14 width=400 height=auto type=roadmap types=roadmap,satellite,hybrid,terrain,physical,earth layers=traffic,bicycling controls=pan,zoom,type,scale,streetview zoomstyle=default typestyle=default resizable=yes forceshow=1 showtitle=1 title=Ūlos akis icon=Trikampis i virsu mazas.png offset= limit=

}}

Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Apie šaltinį

Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m. Šaltinio debitas yra apie 140 m³/d. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir turi nemažą spūdį. Jame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis arba, anot vietinių, „šalcinis Alma“.

Šaltinio vanduo

„Ūlos akyje“ nuolat „verda“ smėlis

Šaltinio vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis. Apie jį sako, kad skaidrus kaip ašara. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau mangano ir dukart geležies, lyginant su geriamo vandens standartu.

Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu kiek pavingiuoja lygiagrečiai Ūlos upei, tada pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o taip pat mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei.

Pasakojimai

Apie „Ūlos akį“ Juzė Pigagienė (g. 1912) iš Žiūrų pasakojo taip: „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė…“


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: