Višeikių pradinė mokykla

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Višeikių pradinė mokykla
    Višeikių pradinė mokykla
    Gyvenvietė: Višeikiai

    Višeikių pradinė mokykla – dieninė, pradinio mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, veikusi Višeikiuose (dabar Pakruojo rajonas).

    Istorija

    Višeikių mokykla 1935 m

    Višeikių (Daugalonių) pradžios mokykla Igno Pakelčio namuose. Mokytoja Brpnė Kigaitė. 1935 m.

    Atminimas Višeikių kaimui ir žmonėms

    VIŠEIKIŲ KAIMO ŽEMĖS IŠSIDĖSČIUSIOS BUVUSIO PAŠVITINIO VALSČIAUS ŠIAURĖS RYTINĖJE DALYJE. KAIMO CENTRAS BUVO DVIEJŲ KELIŲ SUSIKIRTIMO VIETOJE.

    Čia kirtosi žvyrkelis, jungiantis Pikčiūnų ir Daugalonių kaimus su paprastu keliuku – Tulminai- Klausučiai. Kaime gyveno 34 šeimos – darbštūs, nuoširdūs, malonūs žmonės. Jie dirbo žemę, augino vaikus ir duoną, mylėjo savo kraštą. Vykstančios žemės reformos, santvarkų kaita ir kitos negandos pakeitė gyvenimą. Šiandieną net pačiame smulkiausiame Lietuvos žemėlapyje Višeikių kaimo jau neberasime.

    Tačiau senieji kaimo gyventojai nutarė šio kaimo vietoje pastatyti atminimo akmenį, kurį atidengė rugsėjo 16-ąją. Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Pašvitinio bažnyčioje – už mirusius ir gyvus Višeikių kaimo žmones. Susirinkusieji nuvyko į buvusių kelių susikirtimo vietą, kur Ignas Ramulionis ir šių eilučių autorius (išleidęs knygelę „Višeikių kaimas ir jo žmonės“) atidengė atminimo akmenį, įamžinusį kaimo gyvybiškumą. Akmenį pašventino Pašvitinio parapijos klebonas V. Kapučinskas.

    Autoriaus nuotraukoje: lauko riedulys – Višeikių kaimo ir čia gyvenusių žmoniø atminimui


    Šventėje prisimintas kaimas, žmonių gyvenimas, nuveikti darbai. Kaimo įamžinimo organizacija labai rūpinosi jau minėtas I. Ramulionis ir Felicija Pakeltytė-Pečiukienė. Visų višeikiečių vardu – ačiū Peleniškių žemės ūkio bendrovės vadovui E. Drupui, riedulį dovanojusiam J. Mickevičiui, raides ir užrašus iškalusiam Grikpėdžių ūkininkui N. Narkevičiui, už sutvarkytą paminklo aikštelę – grikpėdiečiui S. Pečiukui.

    Atidengusieji atminimo akmenį Grikpėdžių kaimo bendruomenės salėje dalijosi prisiminimais, džiaugėsi šilta višeikiečių susitikimo vakarone.

    Kazimieras Pakeltis


    Prisiminimai

    Cquote2.png

    Višeikių kaime veikė pradinė mokykla. Duomenys rodo, kad ji buvo atidaryta 1934 metais, o uždaryta 1971 metais. Iš pradžių mokykla buvo įkurta naujai pastatyto Igno Pakelčio namo seklyčioje. Tai buvo turbūt geriausias pastatas apylinkėje. Nežinau kodėl, bet dokumentuose ši mokykla buvo vadinama Daugalonių pradinė mokykla. Tik jau po karo jinai tapo Višeikių pradinė mokykla. Keturių skyrių baigiamuosius egzaminus reikėjo eiti laikyti į Moniūnų pradinę mokyklą. Matyti, kad vaikai būtų gerai išmokslinti. Mokykloje buvo apie 40 mokinių, kuriuos mokė viena mokytoja. Kartą per savaitę iš Pašvitinio atvažiuodavo kunigas mokyti tikybos.

    Pirmoji mokytoja Višeikiuose buvo Bronė Kigaitė. Vėliau čia dirbo mokytojas Juozas Spudas ir kt.

    Igno Pakelčio sodybos mokykla apie 1945 metus buvo perkelta į kitas geras patalpas, tik gal toliau nuo kaimo centro, pas Albertą Ruonį. Čia irgi klasė buvo įrengta seklyčioje. Mokytojais čia dirbo Šiukšteris, Linkuvos gimnazijos auklėtinis Andrius Žemaitis, jis 1947 m. rugsėjį – 1948 m. gegužę mokytojavo Joniškio aps. Pašvitinio vls. Višeikių prad. m-kloje.

    Kai jo tėvus išvežė į Sibirą, mokytojas Žemaitis pasitraukė pas partizanus. Vėliau jis buvo išduotas, suimtas ir Radviliškyje pasmerktas mirti. Toje mokykloje dar dirbo mokytojas Adolfas Noreikis.

    Apie 1949 metus mokykla buvo perkelta į Sibiran išvežto kaimo ūkininko Adolio Bumelio sodybą. Čia pesikėlė ir mokytojas A. Noreikis. Vėliau mokytojavo Venclova, Pranas Bagdžiūnas, Juozas Eltinas, Petras Ausmanas, Pranė Minginienė, Aleksas Šimatavičius, Juozas Zulonas, Vytautas Žiaurys, Julė Frankaitė. Dėl mažo mokinių skaičiaus mokykla 1974 metais mokykla uždaryta.

    Mokykla tais laikais buvo vienintelis švietimo ir kultūros centras kaime. Čia kad ir sunkiomis sąlygomis, įvairiai išnaudojant esamas galimybes, vykdavo vaidinimai, mokinių pasirodymai tėvams ir visuomenei, didesni gyventojų susirinkimai. Mokiniai į mokyklą ateidavo apsirengę naminiais drabužėliais, dažnai avėdami naginaitėmis arba medpadžiais, knygas ir kitas mokymo priemones nešdavosi medinėse, namuose sukaltose dėžutėse, „karmonais“ vadinamomis.


    Kazimieras Pakeltis 1949 m.Linkuvos gimnazijos XXV laida.

    Cquote1.png


    Cquote2.png

    Žinau seną istoriją: jaunystėje mano senelis mokėsi medžio darbų pas Albertą Ruonį (Višeikių kaime).

    Kartą, bedirbdamas senelis nulaužė medžio grąžto sriegį - be jo grąžtas lieka nebetinkamas naudoti. Nors dėl to labai pergyveno, bet mokytojas Ruonis tik nusijuokė ir pasakė, jog tai jokia problema. Tokių gražtų galima nusipirkti iš Linkuvos žydų.

    Greitai jo mokinys taip ir padarė. Vėliau, jau tapęs žinomu apylinkių meistru, senelis įsigyjo daugybę tokių pat grąžtų.

    Jau seniai nebėra nei senelio, nei Linkuvos žydų. Tik tie grąžtai palikę. Ir vis dar naudojami pagal paskirtį.

    Linkuvos žydai, 1929 m. Specifinė Linkuvos žydų verslo šaka buvo žemės nuoma. Turėdami gana daug žemės, patys jos nedirbo, o išnuomodavo. Iš garsesnių žydų-žemės nuomotojų minėtini: Davidsonas ir Barai. Davidsonui taip pat priklausė didelė vertingų prekių parduotuvė, stovėjusi priešais bažnyčią.

    Aleksas Pašuškevičius

    Cquote1.png


    Nuorodos

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 101% (+7399-61=7338 wiki spaudos ženklai).