Vidauja
Kitos reikšmės – Vidauja (reikšmės).
| Vidauja | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 51,5 km |
| Nuolydis | 94 cm/km |
| Baseino plotas | 410,2[1] km² |
| Vidutinis debitas | 1,0 m³/s |
| Ištakos | Degimas |
| Žiotys | Mituva |
| Šalys | Lietuva |
Vidauja – upė Lietuvoje, Jurbarko rajone; Mituvos dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10012181. Prasideda Degimo kaimo rytiniame pakraštyje, 9 km į rytus nuo Šimkaičių[2]. Ištakų altitudė 73,5 m. Teka visad į vakarus, tačiau netoli žiočių pasuka į pietus. Srūva daugiausia dirbamais laukais, aukštupyje kerta Šimkaičių mišką, žemupyje - Panerinės miško dalį. Įteka į Mituvą 25,9 km nuo jos žiočių, ties Valuckų kaimu, 9 km į šiaurės vakarus nuo Girdžių. Įtekėjimo altitudė 25 m.
Intakai:
- Kairysis: Trumpė;
- Dešinieji: Vidaujukas, V - 6, Vidaujėlis, Vidaujaitė, Rožintakis, Nerys, Mėlinis.
Didelę dalį baseino (~44 %) užima miškai[3].
Vidurupyje upė 2 vietose užtvenkta, sudaryti 1,2 ha ir 0,25 ha tvenkiniai.
Aukštupyje vaga sureguliuota.
Didesnės gyvenvietės prie Vidaujos: Paalsys I, Pavidaujys I, Pavidaujys, Kavoliai I, Vilniškiai, Telviakai, Naujininkėliai.
Upėvardis kilęs nuo žodžio vidus („vidurinė dalis“).[4]
Šaltiniai
- ↑ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=395d71da-8bd7-422d-8497-8e0ff19558c6
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Vidauja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 499 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||