Vidmantė Jasukaitytė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vidmantė Jasukaitytė

Gimė 1948 m. liepos 10 d. (75 m.)
Šiaulių rajono Pumpučių kaime

Veikla
rašytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja

Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime) – rašytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.

Biografija

Vidmantė Jasukaitytė, viena žmiausių Lietuvos šiuolaikinių vidurinės kartos rašytojų, gimė 1948 m. Šiaulių rajone Pumpučių kaime. Į mokyklą pradėjo eiti 1955 metais. Vidurinį išsilavinimą įsigijo dirbdama ir besimokydama vakarinėje mokykloje. Studijavo lietuvių kalbą ir lieratūra Vilniaus valst. universiteto Filologijos fakultete. Dirbo įvairiausiose įstaigose įvairius darbus, tačiau tikrasis kūrybinis darbas prasidėjo 1976 metais, išleidus pirmą poezijos knygelę „Ugnis kurią reikia pereiti“, kuri buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas. Antroji jos prozos knyga „Stebuklinga patvorių žolė“ įkėlė ją tarp populiariausių ir mylimiausių Lietuvos rašytojų. Romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ – precedento neturintis atvejas Lietuvoje, kai 45 000 egz tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį. Šis romanas buvo apdovanotas viena žymiausių Juozo Paukštelio literatūrine premija ir nusipelnė Lietuvoje labiausiai skaitomos knygos prizo. Prasidėjus Išsivaduojamajam judėjimui, V. Jasukaitytė aktyviai įsijungė į jį kaip jau žinoma ir talentinga rašytoja. Ji įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. Aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius Tarybinėje kariuomenėje, kur Pabaltijo vaikinai būdavo žiauriai kankinami dėl prasidėjusio atgimimo bei jų šalių siekio išsivaduoti iš raudonosios okupacijos. TSRS lyderiui M. Gorbačiovui viešint Lietuvoje, V. Jasukaitytė pasakė garsiąją savo kalbą, nukreiptą prieš armijoje vykstančius nestatutinius nusikaltimus, kuri buvo transliuojama per televiziją visam pasauliui ir kuri TSRS karinę sistemą sukrėtė taip, kad kiekviena karinė dalis turėjo rašyti kolektyvinius laiškus, teigiančius, jog armijoje nėra jokių nestatutinių santykių, jokių deformacijų, jokių nusikaltimų žmogaus teisėms. Laiškai plūdo į jos namus, į Rašytojų sąjungą, karinio laikraščio „Zvezda“ korespondentas kvietė atvažiuoti ir pasiimti šį paštą, kuris užėmė pusę redakcijos kambario. Rašytoja gavo daugybę padėkos telegramų iš paprastų žmonių iš visos TSRS. 1990 m. Ji buvo išrinkta deputate į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Ji pasirašė Lietuvos Nepriklausomybs Kovo 11-osios Aktą ir yra viena iš šio Akto signatarų. Politinė mėsmalė bei sudėtingi išsilaisvinimo bei naujo Lietuvos valstybingumo kūrimo procesai palietė jos asmeninį gyvenimą. Niekada nepriklausiusi jokiai partijai, raštoja patyrė politinę izoliaciją bei išpuolius, kadangi jos niekieno neprognozuojama veiklą bei talentingas atviras žodis buvo pavojingas savanaudiškų tikslų turintiems besikuriantiems politiniams klanams, kuriems dažniausiai vadovavo „buvusioji“ nomenklatūra. Beveik dešimtį metų ji nerašė knygų. Po kelionės į Egiptą ir po kelių ten praleistų mėnesių ji vėl grįžo į lieratūrą ir dirba stebėtinai aktyviai. Ji yra mėgiama skaitytojų, vertinama kritikos, paskutiniu metu, sėkmingai nugalėjusi sunkią ligą, ir toliau dirba prie kelių rankraščių vienu metu. Ji yra parašiusi virš dvidešimties knygų, pjesių etc. Su vyru gyena Vilniuje, turi tris suaugusius vaikus.

Kūryba

1970 m. pasirodė pirmoji V. Jasukaitytės publikacija, o 1976 m. – pirmoji poezijos knyga „Ugnis, kurią reikia pereiti“. Iš viso išleido septynias poezijos knygas (be minėtos, „Taip toli esu“, „Mano broli, žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, „Tikrasis nebūties veidas“ ir „Subačiaus gatvė. Getas“), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė“ ir „Balandėlė, kuri lauks“), esėGolgotos vynuogės“, keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Aš nužudžiau savo dukterį“). Pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“, kurį režisavo G. Lukšas.

2002 m. V. Jasukaitytės apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ buvo išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.

Vidmantės Jasukaitytės parašytos ir išleistos knygos:

”Ugnis, kurią reikia pereiti”, – poezija, 1976. Zigmo-Gėlės Gaidamavičiaus premija už geriausią debiutą

„Taip toli esu“, – poezija, 1976.

„Stebuklinga patvorių žolė“, – apysakų romanas, 1981. Išversta į ispanu kalbą (La millagrosa hierba en la raiz amarga, 2002, Horas y Horas, Madrid)

„Mano broli žmogau“, – poezija, 1982.

„Saulės per daug“, – poezija, 1986.

„Žemaitė“, – drama, Šiaulių dramos teatras, rež. G. Padegimas, 1986.

„Po mūsų nebebus mūsų“ I dalis, – romanas, 1987. Labiausiai skaitomos knygos prizas, J. Paukštelio literatūrinė premija, 45000 egz parduota per tris mėnesius

„Žilvinas“, – tragedija, Šiaulių dramos teatras, rež. G. Padegimas., 1988.

„Balandė, kuri lauks“, – apysakos, 1989.

„Vilkų medžioklė“, – drama, Vilniaus akad. dramos teatras, rež. G. Padegimas, 1990.

„Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, – poezija, 1999.

„Golgotos vynuogės“, – ese, meditacijos, maldos, laiskai, 2001.

„Marija Egiptiete“, – romanas, 2002.

„Tikrasis nebūties veidas“, – poezija, 2002.

„Subačiaus gatvė., Getas“, – poezija, 2003. Vilniaus radijo ir Vilniaus klubo premija.

„Dievas miršta vienišas“, – 2-jų dalių romanas, 2003.

„Stebuklinga patvorių žolė“, – apysakų romanas, antras leidimas, 2005.

„Po mūsų nebebus mūsų“ I dalis, – romanas, antras leidimas, 2005.

„Kai mes buvome vilkai“ – romanas, Alma littera, 2007 „Aš nužudžiau savo dukterį“, – romanas, Alma littera, 2008 „Senis arbas laiškai Antikristui“, – romanas, Alma littera, 2009 „La loba“, -.„Raudonas stalas iš vyšnios medžio“, – poezija įteika RS leidyklai „Raudonas stalas iš všnios medžio“ (sąlyg. pavad.) – poezija, įteikta RS leidyklai

Įvertinimas

V. Jasukaitytė yra dviejų literatūrinių premijų laureatė: Zigmo Gėlės - Gaidamavičiaus – už poezijos debiutą ir J. Paukštelio – už romaną „Po mūsų nebebus mūsų“.

Publicistinė veikla

Šiuo metu Vidmantė Jasukaitytė aktyviai rašo savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turi savo skyrelį.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+8823-255=8568 wiki spaudos ženklai).