Vidmantas Valiušaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vidmantas Valiušaitis
250 px
Vidmantas Valiušaitis .... m.

Gimė 1956 m. rugsėjo 18 d. (62 m.)
Kaunas

Veikla
žiniasklaida, visuomeninė veikla
Sritis ...
Pareigos
  • 1979-1982 Kauno politechnikumas, teorinės mechanikos dėstytojas ir Kauno menininkų namų kultūros ir meno renginių organizatorius.

  • 1982-1987 Lietuvos radijo korespondentas Kaune.

  • 1987-1988 žurnalo „Nemunas“ meno skyriaus redaktorius.


19901991 m. laikraščio „Atgimimas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 19901999 m. Laisvosios Europos radijo korespondentas Lietuvoje.




Išsilavinimas
  • 1963-1974 Kauno 5-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1974-1979 Kauno politechnikos institutas, studentas

  • 1982-1987 Vilniaus universitetas Kauno fakultetas, studentas

  • 1987-1987 Lietuvos mokslų akademija, aspirantas


Žinomas už už publicistinę ir žurnalistinę veiklą

Vidmantas Valiušaitis (g. 1956 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – inžinierius, filologas, žurnalistas, publicistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas, redaktorius, visuomenės veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Vincas Valiušaitis, Nikodemo (1922 m. birželio 15 d. Juodupiai, Baisiogalos apyl. – 1980 m. liepos 22 d. Kaunas), istorikas, pedagogas, tarnautojas;
– Aldona Valiušaitienė, Aniceto (iki 1955 m. gegužės 22 d. Dumčiūtė, g. 1930 m. vasario 21 d. Būdviečių kaime, Lukšių valsč., Šakių apskr.), inžinierė tekstilininkė (KPI, 1955), ilgametė gamybos vadovė, nuspelniusi racionalizatorė.
Brolis - Juozas Valiušaitis (g. 1964 m. rugpjūčio 23 d. Kaune), fotografas, fotodailininkas, trumpametražių fotografinių filmų autorius.

Šeima — žmona Laima Valiušaitienė, Vardenio (iki 1981 m. lapkričio 21 d. Sirutytė, g. 1960 m.), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja (VU).
VaikaiMėta Marija Valiušaitytė (g. 1985 m. Kaune), meno istorikė. Meno istoriją, politikos mokslus ir italų literatūrą studijavo Berlyno Humboldto ir Freie, Paryžiaus Sorbonos ir Heidelbergo universitetuose; – Rusnė Ieva Valiušaitytė (g. 1989 m. Kaune), architektė (Karlsruhe Institute of Technology, 2012); – Gabrielė Emilija Valiušaitytė (g. 1994 m. Kaune), abiturientė; – Nikodemas Jonas Valiušaitis (g. 1997 m. Kaune), moksleivis.

Mokslo ir studijų metai

1963 m. pradėjo lankyti Kauno 12-oje vidurinę mokyklą, o vėliau perėjo mokytis į Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, kurią ir baigė 1974 m.

1974 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) specialybę ir 1979 m. gavo inžinieriaus diplomą.

1982-1987 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete tęsė filologines studijas.

1987 m. įstojo į aspirantūrą Mokslų akademijoje. Tačiau už dalyvavimą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo iš doktorantūros studijų buvo pašalintas.

Darbinė veikla

1979-1982 m. Kauno politechnikumo teorinės mechanikos dėstytojas, Kauno menininkų namų kultūros ir meno renginių organizatorius.

19821987 m. Lietuvos radijo korespondentas Kaune.

19871988 m. – žurnalo „Nemunas“ meno skyriaus redaktorius.

1988 m. įsteigė ir 19881989 m. redagavo pirmąjį Sąjūdžio laikraštį „Kauno aidas“, kuris buvo leidžiamas lietuvių (10-20 tūkst. egz.) ir rusų (iki 4 tūkst. egz.) kalbomis.

19901991 m. laikraščio „Atgimimas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 19901999 m. Laisvosios Europos radijo korespondentas Lietuvoje.

19941997 m. laikraščio „Kauno laikas“, 19951996 m. – „Garsas“ vyriausias redaktorius.

20052007 m. mėnesinio žurnalo „Baltijos miškai ir mediena“ vyr. redaktorius.

Buvo Kauno miesto savivaldybės sekretorius.

Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose skaitė žurnalisto profesinės etikos ir reporterio darbo pagrindų kursus.

2007 m. sausis - 2010 m. rugsėjis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas ryšiams su visuomene, nuolatinis interneto dienraščio Balsas. lt apžvalgininkas, „Verslo žinių“ priedo „Savaitgalis“ autorius, „Žinių radijo“ laidos „Žiniasklaidos anatomija“ vedėjas.

2013 m. gruodžis - 2015 m. liepa Radijo stoties „Laisvoji banga“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius.

Nuo 2015 m. Mykolo Romerio universiteto Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas.

Visuomeninė veikla

  • 1988 m. birželio 10 d. išrinktas Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės nariu. Iki 1990 m. kovo mėn. buvo Sąjūdžio Kauno tarybos, Sąjūdžio seimo narys.
  • 1990 m. „Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti“ Lietuvos filialo vienas steigėjų, 19921993 m. tarybos pirmininkas, 19942000 m. tarybos sekretorius.
  • 1997 m. „Kauno plėtros forumo“ vienas iniciatorių ir organizatorių, 19992002 m. valdybos narys.
  • 20002003 m. Seimo deleguotas Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys.
  • 20002001 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, 20002006 m. vicepirmininkas, valdybos narys.
  • 20022005 m. Vilniaus ir Kauno rėmėjų draugijos „Dvimiestis“ valdybos narys.
  • 20072008 m. „Piliečių santalkos“ narys, tarybos narys.
  • Nuo ... m. Genealogų draugijos narys.

Įvertinimai

  • „Nemuno“ žurnalo diplomas ir premija geriausiam metų žurnalistui (1988).
  • Lietuvos nepriklausomybės medalis „Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990–2000 metais“ (2000).
  • Atminimo žymuo už indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2003).
  • Žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ nominacija „už esminį indėlį į nacionalinės istorinės sąmonės gilinimą ir plėtojimą“ (2012 m.).
  • žurnalistikos Vinco Kudirkos premija (2014 m.) už knygas „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji 1940–1941 istorijos metai“ (2013 m.), „Gyvuosius apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliaute – velnio arija“ (2013 m.) bei dokumentinį filmą „Sielų daktaras. Gydytojo Petro Kisieliaus atminimui“ (2013 m.)

Bibliografija

Parengė ir išleido 14 knygų. Daugelio publikacijų kultūros ir politikos klausimais autorius.

  • Kada prasideda diena nauja: Reporterio užrašai apie mūsų laisvę ir nelaisvę, I d.: socialinė publicistika [autorius], Vilnius, 2006, 360 psl.
  • Udo Ulfkotte. Taip meluoja žurnalistai: socialinė publicistika [įvadinio str. autorius], Vilnius, 2003, 400 psl.
  • Į antrąjį išsilaisvinimą: politinių studijų Los Angeles medžiaga [sudarytojas, redaktorius], Kaunas, 2002, 88 psl.
  • Jonas Grinius. Grožis ir menas: estetikos pagrindai, menotyros straipsniai [sudarytojas, redaktorius, įvadinio str. autorius], Vilnius, 2002, 554 psl.
  • Gairė – pilnutinė demokratija: Į Laisvę fondo 10-metis Lietuvoje [autorius, sudarytojas, redaktorius], Kaunas, 2001, 344 psl.
  • Juozas Kojelis. Tarp rūpesčių ir vilties: socialinė publicistika [sudarytojas, redaktorius, įvadinio str. autorius], Kaunas, 2001, 432 psl.
  • Širdis Lietuva: Vytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje: biografija, liudijimai, vertinimai, prisiminimai [autorius, sudarytojas, redaktorius], Kaunas, 2000, 446 psl.
  • Ugninis stulpas. 25 m. be Juozo Brazaičio: laiškai, dokumentai, liudijimai [sudarytojas, redaktorius, įvadinio straipsnio ir komentarų autorius], Kaunas, 2000, 582 psl.
  • Į pilnutinę demokratiją Lietuvoje keliu: politinių studijų Los Angeles medžiaga [sudarytojas, redaktorius], Kaunas, 1999, 96 psl.
  • Kaunas XXI amžiuje: konferencijos medžiaga [sudarytojas, redaktorius, įvadinio str. autorius], Kaunas, 1997, 106 psl.
  • Juozas Kojelis. Iš nakties į rytą: socialinė publicistika [sudarytojas, redaktorius, įvadinio str. autorius], Kaunas, 1996, 504 psl.
  • Žygio draugams: Atgimimo publicistika [autorius, sudarytojas, redaktorius], Kaunas, 1996, 516 psl.

šaltiniai

Parengta pagal iki 2014 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Vidmantu Valiušaičiu.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: