Viešintų kalvagūbris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Viešintų kalvagūbris – pakraštinių morenų suformuotas kalvagūbris vidurio Lietuvos regiono šiaurės rytuose. Nusidriekęs ~80 km nuo Ukmergės iki Šimonių. Pietinis pakraštys pasiekia Šventosios dešiniąją pakrantę. Gūbrio plotis 2-3 km, santykinis aukštis 20-30 m. Aukščiausia vieta (pagal absoliutinį aukštį) – 137 m (prie Kinderių kaimo). Viešintų kalvagūbriu eina Šventosios–Nevėžio, toliau – Šventosios–Mūšos baseinų vandenskyra.

Kalvagūbris susidarė paskutiniojo ledynmečio metu, jis yra didelės ledyno plaštakos, dengusios Žiemgalos ir Nevėžio lygumas, pakraštinis moreninis darinys. Būdingi sukultūrinti velėniniai dirvožemiai, yra kvarcinio smėlio telkinių. Reljefas banguotas, su pelkėtais kloniais. Kraštovaizdžiai daugiausia sukultūrinti[1].

Šaltiniai

  1. Viešintų kalvagūbris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 512 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1169-0=1169 wiki spaudos ženklai).