Viešvilė

Kitos reikšmės – Viešvilė (reikšmės).

Viešvilė

Viešvilės bažnyčia

Viešvilė

Koordinatės:55°04′23″N 22°23′13″E / 55.073°N 22.387°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Tauragės apskritis

Savivaldybė:

Jurbarko rajono savivaldybė

Seniūnija:

Viešvilės seniūnija

Gyventojų:

623 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Viešvilė̃
Kilmininkas:	Viešvilė̃s
Naudininkas:	Víešvilei
Galininkas:	Víešvilę
Įnagininkas:	Víešvile
Vietininkas:	Viešvilėjè

Istoriniai pavadinimai

vok. Wischwill an der Memel ^[3]

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

ViešvilėVikiteka

Viešvilė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 24 km į vakarus nuo Jurbarko, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Seniūnijos centras, yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia, įrengta 1863 m. statytame name.

1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. Viešvilės kapinynas. Atokiau nuo miestelio centro yra Švedkalnis – kapinynas.

Viešvilės dvaro likučiai

Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai, kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų globos namai. XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Viešvilės pagrindinė mokykla su kraštotyros muziejumi

Viešvilės biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-74012)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Tėviškės namų muziejus

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Žuvitakis Viešvilėje

Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelio, Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis. Miestelio centre yra užtvanka, įrengta XX a. su turbina elektrai gaminti.

Aplinkinės gyvenvietės

VILKYŠKIAI – 20 km
PAGĖGIAI – 37 km



Į pietvakarius

Vidkiemis – 11 km
SMALININKAI – 12 km
JURBARKAS – 24 km

Ridelkalnis – 1 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Viešvilė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Viešvilė TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

|-| Retromaps=

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Viešvilė 1860 m. žemėlapyje

Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m., nuo 1546 m. – ir Viešvilės dvaras. 1665 m. miestelis pažymėtas Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta, nuo 1514 m. minima, Švabė.

1517 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. 1609 m. įkurta atskira parapija. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę, Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai.

1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku.

Sovietmečiu veikė vidurinė, pagalbinė, žemės ūkio mokyklos, vaikų globos namai. Netoli Viešvilės, miškuose buvo dislokuotos sovietų strateginės raketos su branduoliniais užtaisais.

2011 m. patvirtinas Viešvilės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1525–1701 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Prūsijos kunigaikštystė
1701–1736 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Prūsijos karalystė
1736–1818 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
1818–1871 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Ragainės apskritis, Prūsijos karalystė
1871–1919 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Ragainės apskritis, Vokietijos imperija
1920–1923 m.	Viešvilės valsčiaus centras, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas
1923–1939 m.	Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
1939–1944 m.	Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas
1945–1947 m.	Pagėgių apskritis, LTSR
1947–1950 m.	Smalininkų valsčius, Jurbarko apskritis, LTSR
1950–1995 m.	Viešvilės apylinkės centras, Jurbarko rajonas
1995–	Viešvilės seniūnijos centras, Jurbarko rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Pasak legendos, miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu. Tačiau kalbininkai neabejoja, jog vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės (vandenvardinis vietovardis). XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille. Kaimas vadintas 1490 m. ir 1540 m. Wyschswylffen, 1785 m. Weszwilwens, vėliau Wischwill.^[6] Kalbininkas A. Vanagas manė, kad Viešvilės vietovardžio ankstesnė lytis buvusi Viešviliai.^[7]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2021 m.

1855 m.

1871 m.

1905 m.

1910 m.

1925 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

470

1 088

1 387

1 528

1 410

1 600

1 511

1 598

1979 m.^sur.

1983 m.

1987 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

1 506

1 668

1 743

1 554

1 045

843

623

-

Šaltiniai

↑ Viešvilė. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
↑ Viešvilė SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Viešvilė loadmap.net
↑ Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 163 psl.

153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 296 psl.

Viešvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 512 psl.
Viešvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 229 psl.
Viešvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 744 psl.
Viešvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 722 psl.
Wischwill GenWiki
Wischwill, Forstamt, Rytų Prūsijos nuotraukų archyvas

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 82% (+6170-583=5587 wiki spaudos ženklai).
Rimantas Lazdynas – autorius – 37% (+2823-0=2823 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 8% (+634-1538=-904 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+23-0=23 wiki spaudos ženklai).

[1] Viešvilė. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ltvt-2] Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)

[3] Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762

[4] Viešvilė SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Viešvilė loadmap.net

[6] Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)

[7] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 163 psl.

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]

[7]